Tuzinas komandų išsirikiavo prie 2019/2020 metų sezono starto linijos. Lenktynės dėl 13-ojo SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS čempionų titulo prasideda jau spalio 20 dieną! Oficialus lygos tinklalapis krepsinistau.lt tradiciškai pristato visas lygos komandas ir jų galimybes kovojant dėl kuo aukštesnių pozicijų reguliaraus sezono metu.

Ilgametis SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS rungtynių apžvalgininkas Audrius Uziala sudarė reguliaraus sezono reitingą, kuriame visas būsimas konkurentes aikštelėje surikiavo nuo pirmos iki dvyliktos.

„TG Sokol” [1 vieta]

Lygos senbuviai pastaruosius kelis sezonus nuolat demonstruoja raumenis reguliaraus sezono metu, tačiau nuo 2014/2015 m. (4 vieta) niekaip nesugeba patektiį finalo ketvertą. „TG Sokol“ nuo 2014 metų visada renka pajėgią sudėtį ir yra priskiriama prie favoritų žaisti mažiausiai pusfinalyje, tačiau ateina pavasaris, o po pavasario teigiamo rezultato kaip nėra, taip nėra.

Po reguliaraus sezono sakalai buvo užėmę 3 vietą, tačiau ketvirtfinalio etape turėjo pripažinti „Zarasų“ komandos pranašumą. Lemiamomis tapo antrosios rungtynės, kurios buvo pralaimėtos 52:61 (59:55). Favoritai eilinį kartą nesusitvarkė su įtampa, leido važovams pasijusti padėties šeimininkais ir už tai buvo nubausti. Galbūt meškos paslaugą padarė ir „Brolių Šaunuolių“ nesėkmė kiek anksčiau pasibaigusiose to paties etapo rungtynėse.

Nuo pat sezono starto visi tikėjosi didžiojo finalo tarp šių dviejų ekipų, tačiau kitaip galvojo ne tik „Zarasai“ ar „Negeri“, tačiau ir „Inwido“, jau reguliaraus sezono metu pasiekę sensacingą pergalę rezultatu 46:48. „TG Sokol” neįvertino puikų sezoną turėjusių lygos antramečių, o vienas netikėtumas, kaip paaiškėjo vėliau, gerokai komplikavo sezono tęsinį.

Karol Ruselevič jau galima laikyti „TG Sokol“ ekipos senbuviu

Lygoje 12-tą sezoną skaičiuojantys sakalai per pastaruosius sezonus visiškai pakeitė savo veidą. Seniau komanda nevengė sunkaus, juodo darbo gynyboje, tačiau stokojo talento puolime, dabar viskas kiek kitaip - talento puolime pakankamai, tačiau gynyboje iš širdies dirbančių žaidėjų trūksta. Būtent pasyvi gynyba ir lėmė eilinį liūdną pavasarį. Kiek žemesnio kalibro komandas „TG Sokol” gali apibėgti, apstumdyti, tačiau, kai tenka žaisti su geriau organizuotomis ekipomis, tenka nusivilti.

Potencialo gerinti gynybą „TG Sokol” turi, tačiau rimta problema vėl gali tapti aukštaūgių mobilumo stoka. Abu komandos centrai - Valdemar Lodziato ir Tadas Girnius - moka išnaudoti savo fizinius pranašumus rinkdami taškus metimais iš po krepšio ar baudos aikštelės prieigų, tačiau gynyboje jiems trūksta greičio ir iš toli pataikyti oponentai tuo bandys pasinaudoti.

„TG Sokol” komandoje krepšininkų, norinčių ir galinčių laikyti žaidimo gijas savo rankose, netrūks, tačiau labiausiai tikėtina, kad visas žaidimas suksis apie Vytautą Saulį bei komandos naujoką Luką Buitkų, kai jų rungtynėse nebus, iš jų estafetę perims kiti žaidėjai.

Po praėjusio sezono komandoje neliko Andrej Maisak bei Artūro Jankovskio, tačiau jų netektis neturėtų paveikti komandos žaidimo. Komandoje per daug panašių žaidėjų, o papildomos trinties, kai tenka dalintis vienu kamuoliu, ir taip netrūksta. Racionaliai sudėlioti keitimus ir visą rotacijos planą, kai rungynėse gali žaisti daugiau nei 5-6 žaidėjai, praėjusį sezoną nebuvo pati lengviausia užduotis lygos senbuviams. Galbūt komandoje liko per mažai žaidėjų, kurie dėl bendro tikslo galėtų tenkintis pagalbinių žaidėjų rolėmis?

Komanda turi atletiškus, individualiai pajėgius žaidėjus, galinčius tempti puolime, imtis iniciatyvos sunkiausiais rungtynių momentais, nors tai nevisada pavyksta.

Reguliaraus sezono metu tai bus komanda, kuri dominuos, tačiau ar ji pagaliau ras kelią į šlovę, pamatysime pavasarį. Ar į viščiukų skaičiavimo šventę atskris sakalai? Tai vienas iš įdomesnių šio sezono klausimų.

„Broliai Šaunuoliai“ [2 vieta]

Tituluočiausia SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS komanda praėjusį sezoną susimovė. Bandymas apginti čempionų titulą, iškovotą 2018 metų pavasarį, baigėsi ketvirtfinalyje. Du kartus lygą laimėjusius ir dar du kartus finale žaidusius „Brolius Šaunuolius“ eliminavo po reguliaraus sezono septintą vietą užėmę ir net penkiomis pergalėmis atsilikę „Šaras sugriovė Marčėlą“ krepšininkai.

Noro ir motyvacijos šaunuoliams stigo jau reguliaraus sezono metu. Tai matėsi aikštelėje ir už jos ribų. Daug žaidėjų sužaidė per mažai rungtynių, gal buvo tikimasi, kad viską už juos padarys galingai rungtyniavęs Gediminas Povilauskas. Komandos lyderis sužaidė 8 dvikovas, per jas tik kartą nesurinko bent 44 naudingumo balų (!). Daugiau už efektyviausią viso sezono lygos žaidėją rungtynių praėjusį sezoną sužaidė vos du broliai, taip pat 8 kartus aikštelėje pasirodė Mantas Kazlauskas.

Šilto ir šalto matę 2017/2018 m. sezono čempionai po reguliaraus sezono pralaimėję buvo tik du kartus, tačiau ambicingai nusiteikusi „Šaras sugriovė Marčėlą“ ketvirtfinalio seriją pradėjo pataikydama 15 tritaškių ir „Brolius Šaunuolius“ nuo nesėkmės (84:82) išgelbėjo tik galingai žaidęs Gedimino Povilausko bei Dariaus Dūdėno tandemas. Abu kartu jie pelnė 55 taškus ir atkovojo 40 atšokusių kamuolių, kai visa varžovų komanda jų sugriebė tik 36.

Prieš „Brolius Šaunuolius“ jaunimas sėkmingai žaidė ir sezonu anksčiau. Tada titulą laimėję broliai per visą sezoną patyrė tris nesėkmes (17-3), vieną iš jų - rezultatu 68:69 - būtent prieš „Šaras sugriovė Marčėlą“.

Antroje ketvirtfinalio dvikovoje „Broliai Šaunuoliai“ žaidė be Gedimino Povilausko, neturėdami ko prarasti varžovai vėl pataikė 12-ka tritaškių ir lygių rungtynių ketvirtajame kėlinyje parodė, kad jie vertesni bilieto į finalo ketvertą. Čempionų karūną (64:71) praradusi tituluočiausia lygos komanda pripažino, kad ketvirtfinalyje „Šaras sugriovė Marčėlą“ pergalės norėjo labiau ir buvo jos verti.

„Brolių Šaunuolių“ snaiperis Darius Jovaiša į pensiją dar nesiruošia 

Po liūdnoko praėjusio sezono finišo vėl susirinkus į rungtynes „Broliams Šaunuoliams“ reikės laiko pagauti ritmą norint demonstruoti tą efektingą ir visų varžovų gynybai gyvenimą apsunkinantį puolimą. Jei komanda analizavo savo klaidas, jai reikės rasti būdų, kaip kuo efektyviau gintis nuo varžovų tolimų metimų. Norint grįžti bent jau ant prizininkų pakylos, optimaliausios formos reikės ketvirtfinalyje, todėl laiko gerinti žaidimą yra.

„Broliai Šaunuoliai“ ir šį sezoną bus vienais iš favoritų į čempionų titulą. Komandos sudėtis bent jau prieš sezono startą nepakitusi, stabilumas yra gerai, tikriausiai ir nebūtų protinga keisti tai, kas iki šiol dažniau džiugino nei nuvylė... Už praeities nuopelnus komandai raudonas kilimas į finalo ketvertą nebus paklotas, jį išsivynioti teks patiems. 

„KK Alkani“ [3 vieta]

Praėjusį sezoną bronzos medalius iškovoję „KK Alkani“ tarpsezonio metu ne tik išlaikė visus svarbiausius savo krepšininkus, tačiau dar ir pasistiprino. Į komandą atvyksta SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS čempionas Lukas Bankieta, titulą 2015/2016 metų sezone iškovojęs su legendiniais „Reaktoriaus smogikais“. Sostinės krepšinio mėgėjams puikiai žinomas aukštaūgis lygoje vilkės jau trečios ekipos marškinėlius (2011/2012 m. sezone žaidė už „Fabinius“).

Jeigu Lukas Bankieta ras laiko savo naujiems komandos draugams, jis gerokai sustiprins komandos priekinę liniją ir tikriausiai taps net vienu iš komandos lyderių. Vietos starto penkete paieškoti gali ir kiti du apie prizinę vietą vėl galvojančios komandos debiutantai - Daumantas Kraujalis, ir Denisas Oliferis.

Puolėjo pozicijoje žaidžiantis Daumantas Kraujalis užpraeitą sezoną jau žaidė SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE už vienam sezonui į lygą užklydusią „Kažkas Bus“ ekipą. Su 10,83 taško (7,25 atk. kam.) ir 14,00 naudingumo balo vidurkiais jis buvo vienas iš kertinių ketvirtfinalyje kiek netikėtai „MF“ išmestos ekipos krepšininkų. Nors krepšinį žaidžia ilgiau nei 12-ka metų, Denisas Oliferis tik dabar debiutuos SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE. Veteranas dar turi parako ir jo buvimas aikštelėje pagyvins „KK Alkanų“ komandos žaidimą. Lygos naujokas yra tikra sostinės krepšinio legenda, o apie tai byloja vienas įdomus faktas - „Sostinės krepšinio lygos“suvestinėse jis yra pirmas pagal rezultatyvius perdavimus.

Rezervų vis dar auganti komanda turi ir be naujokų. Nereikėtų pamiršti, kad rimtų grėsmių varžovams gali kelti gynėjas Paulius Cinelis, praėjusį sezoną aikštelėje nepasirodęs nė vienose rungtynėse, taip pat praėjusį sezoną gana kukliai pasirodė Kristijonas Klečkauskas bei Rolandas Bajoras, o Deimantą Pavlovskį rungtynėse komandos draugai norėtų matyti dažniau. Kaip bebūtų, po 25 taškus praėjusį sezoną rinkęs gynėjas yra nenuginčijamas ekipos puolimo lyderis, o žaidimo su juo ir be jo schemos skirtingos. Ne visiems prie pokyčių pavyksta iškart prisitaikyti, dėl to nukenčia komandos žaidimo kokybė atskirose rungtynių atkarpose.

Proveržio galima tikėtis iš Ovidijaus Kriaunaičio, praėjusį sezoną atakuojantis gynėjas rinko po 11,93 taško, nors sezono starte adaptuotis naujoje komandoje jam buvo sunkoka. Jam taip pat neretai teko žaisti neįprastoje pirmoje pozicijoje.

„KK Alkani“ subrendo rimtesniems pasirodymas, ir net praėjusio sezono pradžioje patirti beviltiški pralaimėjimai jų neišmušė iš vėžių. Daug ką galėjo komplikuoti reguliaraus sezono finiše patirtas pralaimėjimas prieš „Inwido“ rezultatu 41:43. Apie finalo ketvertą galvoti pradėjusiai komandai ketvirtfinalio etape grėsė akistata prieš „TG Sokol“, tačiau galiausiai teko varžytis su ta pačia „Inwido“.

Nors „KK Alkani“ į porą gavo sezono gale kiek išsiderinusią varžovę, lengva nebuvo. Tik dvi laimėtos gynybinės dvikovos taškas į tašką galiausiai atvėrė vartus į finalo ketvertą (55:50, 45:39). Nors„KK Alkani“ ketvirtfinalyje turėjo poros favoritų statusą, aikštelėje tą įrodyti pavykdavo tik trumpose atkarpose, galiausiai tų smulkmenų pakako...

Galingą sudėtį surinkę „KK Alkani“ nelinkę mažinti apsukų

Sunkiai į finalo ketvertą prasibrovę „KK Alkani“ turėjo realius šansus eiti toliau, tačiau pusfinalyje solidžiau sužaistos antrosios rungtynių pusės (27:13) nepakako - į finalą pateko „Negeri” (46:42). Kaip ir visą sezoną, pusfinalyje nugalėtoją lėmė mažos detalės, tiesa, šį kartą geriau pasirodė alkanų varžovai. Žaidėjams dėl paleisto šanso po rungtynių tikrai turėjo būti apmaudu, finalas buvo ranka pasiekiams, o tokių progų kiti neturi ir per visą mėgėjo karjerą.

Galiausiai viso sezono pastangos buvo vainikuotos pergale prieš „Šaras sugriovė Marčėlą“ bronziniame finale. Nukraujavę sezono išsišokėliai rėmėsi tik šešiais žaidėjais, tačiau kova vyko iki pat ketvirtojo kėlinio (61:54).

Popieriuje „KK Alkani“ atrodo ne ką prasčiau nei dvi aukštesnį reitingą gavusios komandos, tokiems žaidėjams kaip Lukas Bankieta ar Denisas Oliferis neturėtų prireikti daug laiko priprasti prie naujų ekipos draugų. Tiek aukštaūgis, tiek įžaidėjas pasižymi puikiu krepšinio IQ, todėl su jais komanda turėtų rodyti kiek brandesnį krepšinį. Talento puolime „KK Alkaniems“ kartais trūkdavo, tačiau šios komandos vaikinai visada stendavosi tai kompensuoti sunkiu darbu gynyboje.

Jei komandos idėjinis vadas Pranas Šarka ras būdų, kaip motyvuoti ryškiausius savo vedlius kuo dažniau sekmadienį praleisti krepšinio aikštelėje, „KK Alkani“ yra pajėgūs vėl patriukšmauti! Jei pavyks išvengti duobių, o pavasarį sudėtyje nebus nuostolių, dėl vietos ketvertuke po reguliaraus sezono ši komanda tikrai kovos. Jei viskas eisis kaip iš pypkės, galima galvoti ir apie žingsnį pirmyn. Visgi, kaip bebūtų, mėgėjų krepšinis nenuspėjamas, o ir patys „KK Alkani“ per daugelį metų spėjo pasižymėti kaip viso potencialo neišnaudojantis kolektyvas.

„Negeri“ [4 vieta]

Pirmą kartą į finalo ketvertą patekę „Negeri“ pusfinalyje ir finale turėjo rimtų darbų, tačiau galiausiai viską pavertė ilgai lauktu čempionų titulu. Įdomu tai, kad visas 17-ka sezono rungtynių laimėję čempionai visą sezoną rėmėsi tik aštuoniais žaidėjais, o statistikos dešimtukuose pirmoje vietoje atsidūrė tik pagal tritaškių taiklumą (32,44%). Dar įdomiau tai, kad „Negeri“ finale „Zarasų“ komandą rezultatu 56:49 pranoko pataikydami vos vieną tolimą metimą (1/10), nors prieš tai per šešias rungtynes vidutiniškai realizuodavo po 9 tritaškius.

Jei čempionai sezono eigoje nesugalvos imtis permainų, komandos vedliu vėl turėtų būti gynėjas Raimondas Sadkauskas (17,23 tšk., 5,62rez. perd., 21,38 naud. bal.). Komanda dešimt sezonų siekė vietos finalo ketverte ir vis kažko pritrūkdavo, gal toji trūkstama detalė ir buvo visą 2018/2019 m. sezoną žibėjęs lygos debiutantas. Įžaidėjo ir atakuojančio gynėjo pozicijose žaisti sėkmingai galintis atletas stipriai prisidėjo prie „Negerų“ iškovoto titulo. Tie, kuriems teko varžytis prieš čempionus arba stebėti jų žaidimą, galėjo įsitikinti, kad Raimondas Sadkauskas pasižymi aštriais prasiveržimais, gerai varosi kamuolį, gali pataikyti iš toli, o gynyboje nėra pats patogiausias žaidėjas varžovų gynėjams.

Kalbant apie „Negerų“ sudėtį, būtinai reikia paminėti kelis aspektus. Pirma, komanda neturi nesvarbių žaidėjų (statistų), antra, jie vienas kitą atitinka, o daugeliu atveju ir puikiai papildo. Praėjusį pavasarį antrą kartą lygos čempionu tapęs Rapolas Čepė bei po 18,00 naudingumo balų rinkęs Gediminas Astrauskas vėl sudarys vieną iš sunkiausiai įveikiamų gynybos sienų baudos aikštelėje. Nors puolime abu pagrindiniai „Negerų“ aukštaūgiai turi trūkumų (nemeta iš toli), nėra patikimi ir baudų metikai, tačiau gynyboje jie viską daro puikiai. Abu praėjusį sezoną pateko į pirmąjį dešimtuką geriausiųjų lygos kovotojų dėl atšokusių kamuolių. Gediminas Astrauskas buvo dešimtas ir pagal efektyvumo balus.

Praėjusio sezono finalo MVP Gediminas Astrauskas vėl bus kertiniu „Negerų“ aukštaūgiu

Geras „Negerų“ darbas gynyboje praėjusį sezoną nekėlė jokių klausimų, per 17 dvikovų bent 50 taškų varžovai į jų krepšį įmetė tik šešis kartus. Iš gynybos kylančios kontratakos yra grėsmė, apie kurią čempionų titulą ginančios ekipos varžovės bus priverstos galvoti vėl.

Lengvojo krašto pozicijoje „Negeri“ turi tolimais metimais žaidimą grindžiantį Arnoldą Juchnevičių, kuris praėjusį sezoną sunkiai įsibėgėjo, tačiau galiausiai sezoną baigė su 11,46 taško vidurkiu bei 36,07% tolimų metimų realizacija. Prieš TOP komandas pilną komandos draugų pasitikėjimą jau ne vienerius metus turintis snaiperis sužaisdavo kiek kukliau.

Praėjęs sezonas puikiai susiklostė ne tik visai „Negerų“ komandai, tačiau ir abiems jos senbuviams asmeniškai. Tiek Gediminas Mateika (15,82 tšk., 5,71 atk.kam., 36,78% tritaškiai), tiek Giedrius Kvakšys (12,87 tšk.) viso sezono metu išvengė duobių, buvo stabilūs ir demonstravo gerą krepšinį.

Vertinant objektyviai, jei rikiuotėje bus visi, kurie prisidėjo prie čempionų taurės šturmo, būtų sunku pasakyti, kurioje pozicijoje „Negeriems“ dabar aktualiausias būtų pastiprinimas. Penketuke laisvos vietos kaip ir nėra, o ir kylantys nuo suolo turi, ką pasiūlyti. „Negeri“ puikiai susilydęs koletyvas, todėl lydinio prabą pakeltų tik komandinio stiliaus aukšto lygio žaidėjas.

Prieš sezono startą naujų veidų komandoje nematome, apie iškritusius iš rikiuotės kol kas informacijos taip pat nėra. Pokyčių komanda tarpsezonį neturėjo ir greitai pagaus įprastą ritmą, tačiau akivaizdu, kad to neužteks norint apginti titulą. „Negeri“. net ir po 17-0 baigto čempioniško sezono, turi potencialo su tais pačiais auksiniais vyrukais rodyti geresnį krepšinį, tačiau liko per daug įskaudintų varžovų, kurie bandys prieš lygos čempionus sužaisti kiek įmanoma geriau ir agresyviau. Maža rotacija šį sezoną gali tapti nauja problema. Aišku ir tai, kad į Olimpo kalną dešimt metų kopęs kolektyvas žemyn per kelis mėnesius taip pat nenugarmės.

„BC Ryto Fans“ [5 vieta]

„BC Rytas Fans“ kolektyvo branduolį sudaro Vilniaus „Ryto“ ekipos fanai, kurie drauge jau yra dalyvavę ne viename krepšinio fanų čempionate. Tokia patirtis turėtų palengvinti lygos debiutantų adaptaciją. Laiko įsibėgėti reikės, tačiau tai, kad naujokų krepšininkai neblogai pažįsta vienas kitą, leis jiems per daug neatsilikti bent jau nuo komandų, kurios SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE varžosi bent 2-3 sezonus.

Ne vienas krepšinio klubo GM’as pasakys, kad komandos komplektaciją pradeda nuo įžaidėjo ir centro pozicijos krepšininkų.Kokius pirmiausiai darbus atliko lygos naujokai, nuspėti sunku, tačiau svarbiausius ingredientus komanda turi.

Ignas Jackūnas yra tvirtai sudėtas ir labai efektyviai žaisti galintis vidurio puolėjas, Linas Valatkevičius - patyręs aikštės generolas, kuris gali ne tik pats sėkmingai rinkti taškus, žaisti „2x2“, tačiau ir puikiai organizuoti atakas.SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE ryškų pėdsaką palikę žaidėjai sudarys vieną iš pajėgesnių centro ir įžaidėjo tandemą.

Ignas Jackūnas lygoje debiutavo 2010 metais ir su pertraukomis žaidė iki 2016/2017 metų sezono. Aukštaūgis ne kartą su „Reaktoriaus smogikais“ tapo prizininku ir net čempionu. Debiutinį sezoną vienas iš potencialių „BC Rytas Fans“ ekipos lyderių reaktoriečiams rinko po 10,43 taško, atkovodavo po 12,14 atšokusio kamuolio ir rinko net po 18,57 naudingumo balų. Finalą, kurį jo ekipos draugai pralaimėjo 45:47 „Nekažką – VRA“, Ignas Jackūnas stebėjo iš šalies, nes buvo patyręs traumą.

Ignas Jackūnas ir Darius Petrikas į lygą grįžta kaip „BC Rytas Fans“ komandos žaidėjai

Su „Reaktoriaus smogikais“ ne kartą finalo ketvertuose varžėsi ir Linas Valatkevičius, kuris porą sezonų prieš tai praleido ir smogikų principinių varžovų „Nekažką – VRA“ stovykloje. Gynėjas su „Reaktoriaus smogikais“ 2015/2016 metų sezone taip pat tapo SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS čempionu.

Čempionišką pergalių receptą „BC Rytas Fans“ tikrai žinos, be jau paminėtų žaidėjų lygos čempionais tapo Darius Petrikas bei ekipos treneris Anton Sventickij, kuris pats nevengia pasirodyti aikštelėje. Ne vieną mėgėjų komandą į titulą atvedęs krepšinio entuziastas moka rasti kelią net į aikštingiausių žvaigždžių širdį.

Atmetus keturis lygos mėgėjams neblogai pažįstamus žaidėjus, likusiems šis sezonas bus debiutinis. Visgi nė vieno komandos nario naujoku mėgėjų krepšinyje nepavadinsi, priešingai, dauguma jų yra milžinišką patirtį sostinės mėgėjų lygose sukaupę žmonės.

Svarų žodį šį sezoną turėtų tarti priekinės linijos krepšininkas Remigijus Indrašius bei keli gynėjai - Paulius Kapšys, Paulius Jonušas bei Pavel Masevič.

Vyriausioje lygos komandoje rimtas vaidmuo lauks ir Edvino Kucevičiaus, vienas iš jauniausių ekipos žaidėjų (21 m.) 2013 metais yra laimėjęs „Moksleivių krepšinio lygos“ (MKL) tritaškių metimų konkursą.

„BC Rytas Fans“ lygos senbuvėms turėtų sudaryti rimtą konkurenciją, tačiau įsitvirtinti tarp keturių geriausių lygos reguliaraus sezono ekipų jai bus sunku. Pirma, reikės laiko apsitrinti, antra, komanda bus priklausoma nuo kelių išsiskiriančių žaidėjų, tai leidžia daryti prielaidą, kad, vienam ar keliems neatvykus į rungtynes, bus prarasta taškų, kurių vėliau trūks konkuruojant su aukštesnes vietas šiame reitinge gavusiomis komandomis.

„MF“ [6 vieta]

Lietuvoje gerai krepšinį žaisti moka net medikai, tą SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE ne vieną sezoną bando įrodyti „MF“ krepšininkai. Vilniaus universiteto (VU) medicinos fakulteto (MF) astovai lygoje debiutavo daugiau nei prieš dešimt metų. Debiutinio sezono starte rezultatu 50:43 buvo įveikta metus lygoje jau tada praleidusi „TG Sokol“.

Su pertraukomis lygoje žaidžianti „MF“ į gyvenimą paleido ne vieną mediką krepšininką, komanda tris kartus pateko į pagrindinį finalo ketvertą, kartą jame iškovojo bronzos medalius. Dar porą kartų „MF“ koletyvas tapo prizininkais „Mažosios taurės“ turnyre (atitinkamai 3 ir 1 vietos).

Prie to, kad medicinos mokslus kremtantys krepšininkai moka ir gali stebinti, sekantys lygos gyvenimą ne vienerius metus jau turėjo priprasti. Šį sezoną pagal sudėtį popieriuje tai garantuota pirmojo šešetuko komanda su potencialu ketvirtą kartą ekipos istorijoje save išbandyti finalo ketverto kovose.

Šį sezoną prie komandos vėl turėtų prisijungti įžaidėjas Julius Ščipokas, tai jau dabar leidžia tikėtis kokybinio šuolio, ypač puolime. Praėjusį sezoną „mažąją taurę“ laimėjusi „MF“ rinko tik po 54,56 taško (9/14 vieta), nors pagal tritaškių taiklumą (26,29%) nusileido tik čempioniškai „Negerų“ kapelai.

Į „MF“ stovyklą po sezono pertraukos grįžta Julius Ščipokas

„MF“ puolimas be Juliaus Ščipoko buvo praradęs stabilumą ir žavesį. Porą sezonų buvo smagu stebėti, kaip būdamas aikštelėje jos generolas komandos draugus priverčia būti geresniais. Reikėtų prisiminti, kad užpraeitą sezoną šio gynėjo užtikrintas vadovavimas komandai virto fantastišku žygiu į finalo ketvertą, ten komandai pritrūko ir sėkmės, ir patirties.

Reikėtų nepamiršti, kad „MF“ praėjusį sezoną nepasižymėjo ir pavyzdingu rungtynių lankymu, o tai paveikė galutinį rezultatą. Praėjęs sezonas buvo trečiasis iš eilės, kai medikai užsidirbo techninį pralaimėjimą už neatvykimą į rungtynes. Galbūt „Brolių Šaunuolių“ nebūtų pavykę įveikti kovoje, tačiau nulis taškų į turnyrinę lentelę galiausiai paliko „MF“ už pirmojo aštuntuko ribų.

Gerą gynybą viso sezono metu demonstravę „MF“ krepšininkai tikriausiai ketvirtfinalyje būtų pasirodę geriau nei abi dvikovas beviltiškai „Negeriems“ pralaimėjusi „O.P.A.“.

„MF“ branduolys pastaruosius sezonus smarkiai nekinta, nuolat komandą papildantys gero lygio naujokai leidžia tikėtis, kad ši komanda varžovams nebus paranki dar ilgai.

Viena iš sunkiausiai prognozuojamų šio sezono komandų vėl neturės savo gretose bent jau du metrus siekiančio aukštaūgio, tačiau tai ne problema. Tvirti, atletiški ir mobilūs puolėjai „MF“ komandai leidžia demonstruoti raumenis baudos aikštelėje, o kartu ir neprarasti reikiamo greičio gynyboje, kai prie tritaškio linijos tenka gaudyti gerokai lengvesnius varžovų puolėjus. Paulius Andrijauskas, Andrius Misiūra ar Edvinas Sparvelis lygos masteliais nėra super žvaigždės, tačiau tai itin gerai komandos žaidimo filosofiją perpratę ir daugeliui oponentų neparankūs žaidėjai. Tarp priekinės linijos žaidėjų praėjusį sezoną dar atsirado ir Adomo Bieliausko pavardė (4,63 tšk., 5,50 atk. kam.), prie visų jų dar turėtume matyti ir naujoką Edviną Ostapenko.

Prieš sezoną teko girdėti, kad „MF“ akiratyje buvo atsidūręs ir aukštaūgis iš Čekijos, tačiau jo potencialą pastebėjo Vilniaus universiteto (VU) rinktinės treneris ir, bent jau kol kas, jis sezoną pradės reprezentacinėje universiteto komandoje.

Lengvųjų kraštų pozicijoje tarpsezonio metu įvyko gana įdomi rokiruotė. Komandoje toliau ryškiausiai žibėti turėtų Dominykas Stankevičius ir Tomas Balčius, o praėjusį sezoną kelis kartus ryškiai sužibusį Tautvydą Palaimą (9,10 tšk., 41,94% tritaškiai) keičia legionierius Heiko Rolles. Pastarasis medicinos mokslų studijuoti atvyko iš Vokietijos. Solidesnis antrasis sezonas gali būti taiklią ranką turinčiam 191 cm ūgio Andriui Jaruševičiui, esant reikalui galima pasitikėti ir Domantu Želviu. Pastarasis kiek stokoja stabilumo, tačiau būna rungtynių, kai jo taiklūs metimai iš distancijos duoda puikų toną visai dvikovos eigai.

Daug įdomių ir skirtingų žaidėjų „MF“ turės ne tik pusiau centrų ir puolėjų grandyje, tačiau ir perimetre. Kaip ir buvo kalbėta anksčiau, čia pirmasis bus Julius Ščipokas, didesnio indėlio reiktų tikėtis iš Benedikto Jonuškos, Donato Garjonio bei Mato Drukteinio.

Benediktas Jonuška praėjusį sezoną rinko po 10,33 taško, tačiau pasirodė tik trijose dvikovose, Matas Drukteinis, būdamas debiutantu, turėjo pasitikėjimą iš komandos draugų, tačiau 2,8 taško per dvikovą vidurkis ir vos kiek didesnis nei 16-kos procentų taiklumas iš žaidimo nėra tie skaičiai, kuriuos užfiksavus galima pasitikėjimo gauti ir toliau. Jeigu į rungtynes rinksis visi pagrindiniai komandos gynėjai, komandos antrametis turės kaip reikalas pakovoti dėl didesnio žaidimo laiko. Patikimai viso sezono metu atrodė Donatas Garjonis, į komandą po pertraukos grįžęs gynėjas rinko po 8 taškus, komandoje buvo taikliausias pagal dvitaškius (53,57%) bei antras pagal tritaškius (37,29%).

Donatas Garjonis drauge su Juliumi Ščipoku šį sezoną gali sudaryti labai pavojingą visos lygos mastu gynėjų porą. Praėjusį sezoną SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE taip ir nedebiutavo RKL patirties turintis klaipėdietis Rokas Liekis. Kol kas šį komandos rotaciją tikrai išplėsti galintį gynėją galime laikyti milžinišku „MF“ potencialu. „Lietuvos studentų krepšinio lygoje“ žaidžiant už VU fiksuotas 9,3 taško vidurkis praėjusiame sezone tai tik patvirtina.

Dar vienu „MF“ debiutantu SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE turėtų tapti RKL patirties turintis combo gynėjas Pijus Grosas.

Popieriuje viskas labai gražu, tačiau dabar daug kas priklausys nuo rungtynių lankymo, nes kovingumo ir noro paneigti jiems nepalankias prognozes „MF“ krepšininkams netrūksta...  

„Zarasai“ [7 vieta]

Praėjusį sezoną finalą pasiekę „Zarasai“ ant popieriaus 13-ojo SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS išvakarėse palieka susilpnėjusio kolektyvo įspūdį, todėl antrus metus patekti į medalių dalybas bus sunku. Tiesa, praėjusį sezoną ežerų krašto atstovai įsibėgėjo taip pat ne iškart, o reguliarųjį sezoną baigė užimdami šeštąją poziciją.

Porą sezonų Zarasų atstovus pavasarį stabdė lyderių traumos, du kartus teko užimti ketvirtąją vietą mažosios taurės turnyro finalo ketverte, o tai komandą grūdino ir galiausiai užgrūdino.

Praėjusį sezoną per pirmąsias šešias rungtynes „Zarasai“ pranoko tik „mažosios taurės“ prizininkėmis tapusias „RRKK&Bendorėlių“ bei „Meridiano“ komandas, o pralaimėta buvo tikrai ne favoritėms. Po truputį įsibėgėjusi viena iš agresyviausiai besiginančių lygos ekipų per sekančias šešias dvikovas pralaimėjo tik „Negeriems“ (53:61).

Paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse „Zarasai“ 42:55 neprilygo „TG Sokol“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad trečiąją vietą užėmusios ekipos zarasiškiai visai nebijojo. Pirmąją ketvirfinalio akistatą pralaimėję rezultatu 55:59, antrojoje būsimi vicečempionai išplėšė pergalę 61:52. „TG Sokol“, kuri ne vieną sezoną patenka tarp favoritų, „Zarasų“ klubo buvo suvyniota kaip šilta vilna. Reitinge po reguliaraus sezono aukščiau likę varžovai ketvirtfinalyje buvo pranokti noru, greičiu, atletiškumu ir taktika.

Užsivedusių „Zarasų“ krepšininkų pusfinalyje nesugebėjo sustabdyti (77:57) net skandalistai „Šaras sugriovė Marčėlą“, ketvirtfinalyje eliminavę čempionų titulą gynusius „Brolius Šaunuolius“.

Finale „Zarasų“ laukė be pralaimėjimų žygiuojantys „Negerų“ krepšininkai. Pastarieji pusfinalyje vargo su „KK Alkanais“ ir į finalą atvyko būdami kovinės parengties. Būsimi čempionai buvo kovingi, motyvuoti ir puikiai nusiteikę, to būtent ir trūko ežerų krašto atstovams.

Po 49:56 pralaimėto finalo „Zarasų“ krepšininkai buvo nusivylę rezultatu ir pripažino, kad lemiamoms sezono rungtynėms tinkamai nusiteikti nepadėjo lengvai peržengtas pusfinalio barjeras.

„Zarasų“ marškinėlius šį sezoną toliau turėtų vilkėti trys iš penkių svarbiausių ekipos krepšininkų - Kęstutis Bagdanavičius, Andrius Predkelis bei Miglius Dambrauskas. Į komandos sudėtį neįtraukti Evaldas Mackevičius ir Eimantas Leipus. Kaip prasitarė ekipos vadovas Salvijus Ragėnas, pirmasis combo gynėjas po nevisiškai jam sėkmingo praėjusio sezono pakabino krepšinio batelius ant vinies, o po 11,11 taško ir 8,67 atkovoto kamuolio rinkęs centras turi kitų planų. Šių svarbių žaidėjų netektis - rimtas smūgis „Zarasų“ kolektyvui, nors jų vietą rotacijoje užimti norinčių niekada netrūko.

Jokių naujokų sezono starte vicečempionai neįregistravo, tai reiškia, kad pirmiausiai turės pasitemti praėjusį sezoną mažiau žaidę ir ne tokius svarbius vaidmenis turėję žaidėjai, antra, vėl fantastišką formą viso sezono metu turės demonstruoti Kęstutis Bagdanavičius ir Andrius Predkelis.

Komanda, kuri daugelį metų kentėjo, o pavasarį sulaukė šlovės, yra pasirengusi dar vienam žygiui, tačiau, kur jis baigsis, prognozuoti sunku. „Zarasai“, net ir popieriuje turėdami gerokai didesnį žaidėjų pasirinkimą, dažnai sezono starte pasukdavo duobėtu keliu. Būdama vieninga ir turėdama savo lyderius komanda turėtų išsilaikyti aštuntuke, tačiau kiekvienam zarasiškiui baisu pagalvoti, koks likimas ištiks komandą, jeigu jai nepadės du svarbiausi komandos žaidėjai. Nereikėtų atmesti ir tikimybės, kad į aikštelę mėlynai - baltą aprangą apsivilkęs išbėgs Eimantas Leipus ar net karjerą baigęs Evaldas Mackevičius.

Migliaus Dambrausko sėkmingo žaidimo „Zarasų“ komandai prireiks jau sezono starte

„Zarasai“ nuo pat debiutinio sezono lygoje garsėjo kaip viena iš atletiškesnių komandų, tačiau būtent pamimėtų krepšininkų netektis leidžia daryti prielaidą, kad raumenų ir perimetre, ir baudos aikštelėje vicečempionai praras. Tikriausiai ir komandos gynyba nebus tokia agresyvi, puolime dažniau teks remtis pozicinėmis atakomis, kurių metu Andrius Predkelis ir Kęstutis Bagdanavičius dažnai turėtų žaisti „2x2“.

Komandos vadovas Salvijus Ragėnas neatmeta galimybės esant prastam rungtynių lankomumui stiprintis naujais žaidėjais, tačiau problema ta, kad sostinėje daug krepšinį žaidžiančių zarasiškių nėra, o komanda nėra linkusi atsisakyti savo koncepcijos, kad visi žaidėjai turėtų būti iš Zarasų rajono.

„Inwido“ [8 vieta]

Rimtų pokyčių tarpsezonyje „Inwido“ komandoje neįvyko, tai leidžia tikėtis, kad dar daugiau patirties įgavęs kolektyvas antrą sezoną iš eilės sieks vietos ketvirtfinalyje. Šis sezonas „Inwido“ komandai SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE bus jau trečiasis, praėjusį ji atliko milžinišką ir tikrai netikėtą šuolį.

„Inwido“ reguliaraus sezono metu pasiekė 9 pergales, patyrė tik 4 nesėkmes ir galiausiai užėmė ketvirtąją poziciją. Prieš metus turnyrinės lentelės gale besistumdę vyrai žaizdami savo antrą sezoną į priekį praleido tik „Negerų“, „Brolių Šaunuolių“ ir „TG Sokol“ kolektyvus. Pastarają ekipą „Inwido“ sugebėjo įveikti rezultatu 48:46. Pagirtinai sezono atradimu tapusi komanda kovojo ir prieš čempionus „Negerų“ komandos krepšininkus (54:57).

Apie finalo ketvertą bent jau paslapčia gavojusių sezono išsišokėlių ambicijas galiausiai atšaldė nerezultatyviose ketvirtfinalio dvikovose abu kartus laimėję „KK Alkani“. Lemiamose dvikovose „Inwido“ lyderiams pritrūko likusių ekipos krepšininkų paramos. Rezultatai 50:55 ir 39:45 patys parodo, kad „Inwido“ nuo finalo ketverto neskyrė didelė praraja.

Praėjusį sezoną „Inwido“ krepšininkų pasirodymą galima laikyti fenomenaliu. Komanda, prieš metus buvusi tarp autsaiderių, puikų rezultatą pasiekė žaizdama patį neefektyviausią krepšinį visoje lygoje, „Inwido“ prasčiausiai metė dvitaškius, pagal tritaškių taiklumą pranoko tik „BC Ponus“. Tai lėmė žemiausią puolimo reitingą tarp 14-kos 2018/2019 m. sezone startavusių komandų. „Inwido“ gerai stabdė varžovų atakas, tačiau patys per dvikovą rinko tik varganus 49,20 taško. Net 7 dvikovos iš 15-kos baigėsi nepelnius net pusšimčio taškų. Paskutiniai „Inwido“ krepšininkai liko ir pagal rezultatyvius perdavimus (8,67 vid.).

Skaičiai ir tendencijos tik patvirtina, kad ilgą suolą turėjusi „Inwido“ vadovavosi taisykle „jei negali pats žaisti efektyviai ir rezultatyviai, to neleisk daryti ir varžovams“. Bent 60 taškų į gynybinės ekipos krepšį pavyko sumesti tik trims komandoms („Broliai Šaunuoliai“ įmetė 90, „Šaras sugriovė Marčėlą“ - 67, „O.P.A.“ - 63). Įdomu tai, kad su šiomis komandomis „Inwido“ žaidė tada, kai išgyveno vieną iš blankiausių atkarpų per visą sezoną. Iki šių trijų dvikovų serijos visus stebinusi komanda per 7 rungtynes buvo pralaimėjusi vos kartą visas sezono rungtynes laimėjusiems „Negeriems“.

SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS istorijoje buvo ne viena komanda, per metus radikaliai pagerinusi savo rezultatus, tačiau praktiškai visos progresavusios komandos radikaliai keisdavo sudėtį, kviesdavosi žvaigždes, to negalima pasakyti apie praėjusio sezono „Inwido“.

Komanda pasikvietė kelis aukštaūgius, tačiau jie pagal naudingumo balus atitinkamai lygoje užėmė tik 71 ir 147 vietą.

Laisvų agentų turguje „Inwido“ neišlaidavo ir prieš šį sezoną. Sudėtyje yra trys naujokai, tačiau Julius Marčiulynas, Tomas Šakalys ir Boleslovas Vengrys sostinės krepšinio mėgėjams dar nežinomi. Tiesa, tokie prieš porą metų buvo praktiškai visi „Inwido“ sudėtyje esantys žaidėjai.

Ryškiausios šviesios 2019/2020 m. sezone vėl bus nukreiptos į Edvardą Žilinską (15,87 tšk., 9,40 atk. kam.) bei Vitalijų Afanasjevą (13,80 tšk., 2,53 rez. perd.). Pasibaigus „Inwido“ dvikovoms per visą sezoną būna vos keli atvejai, kai šie du krepšininkai nebūna rezultatyviausi susitikimo žaidėjai.

Lyderiai savo darbą padarys, tačiau be kitų žaidėjų indėlio pakartoti praėjusio sezono skrydį bus sunku. Didesnio progreso renkant taškus norėtųsi sulaukti iš Artūro Petkevičiaus, tvirtai sudėtas aukštaūgis praėjusį sezoną dvitašius metė tik 17,02% taiklumu (1,27 tšk. vid.), tai prasti skaičiai daugumą atakų baigiant metimais iš po krepšio.  

Labai panašu, kad „Inwido“ praėjusį sezoną buvo kiek nuvertinta varžovų, tačiau noras tobulėti ir pavyzdingas rungtynių laikymas leidžia daryti prielaidą, kad ji gali vėl atsidurti aštuntuke, tada bandys kovoti dėl pergalės ketvirtfinalio etape.

„Meridianas“ [9 vieta]

„Meridianas” jaunesnius varžovus vėl bandys pranokti patirtimi. Iki „mažosios taurės“ bronzinio finalo pavasarį nukeliavusi ir jį laimėjusi vyriausia praėjusių metų lygos komanda išsaugojo visą branduolį, tai leidžia tikėtis, kad bent jau 2-3 konkurentes pavyks pralenkti.

Praėjusį sezoną „Meridianas” sužaidė 17-ka dvikovų ir užfiksavo rekordinį pergalių skaičių. Šešios pergalės trečiajame sezone - geriausias rezultatas, kurį pasiekė per du pirmus sezonus iš viso 7 pergales iškovojęs kolektyvas (7-22).

Pernai „Meridiano” krepšininkai startavo pralaimėdami tris kartus iš eilės, tačiau vėliau pavyko įsibėgėti ir per sekančias šešias dvikovas pasiekti net keturias pergales. Kelios komandos, kurias pavyko įveikti, buvo panašaus pajėgumo, tačiau šį sezoną lygoje nestartuojantys „Visad gatavs“ ir „O.P.A.“ kolektyvai buvo vertinami kaip rungtynių, kuriose pergalę pasiekė žaliai – balti, favoritai.

Teiginys, kad „Meridianas” gerą žaidimą demonstravo tik prieš turnyrinės lentelės gale buvusias komandas nėra teisingas, vos taško trūko pergalei (51:52) rungtynėse su į finalo ketvertą patekusia „Šaras sugriovė Marčėlą“, daug dėmesio praėjusį sezoną sulaukė rungtynės, kuriose „TG Sokol“ pralaimėta rezultatu 68:76.

Dvikova, kurioje „Meridianas” kovėsi su aštuoniais laipteliais aukščiau reguliarųjį sezoną baigusiais varžovais, fantastiškai klostėsi ekipos lyderiui Almantui Stankevičiui. Komandos ir lygos debiutantas į „TG Sokol“ krepšį sumetė 29 taškus, atkovojo 26 atšokusius kamuolius, atliko 10 rezultatyvių perdavimų ir iš viso surinko 51 efektyvumo balą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tiek praėjusio sezono rungtynėse nesugebėjo surinkti net viso sezono lyderis pagal naudingumo balus Gediminas Povilauskas.

Nesinorėtų tikėti, kad „Meridiano“ komandos kreivė 2018/2019 metų sezone pakilo taip aukštai, kad jau remia lubas. Komanda praėjusį sezoną prasčiausiai visoje lygoje kovojo dėl atšokusių kamuolių (34,18 vid.), analogišku autsaiderių vaidmeniu teko taikytis ir perimtų kamuolių kategorijoje (7,53 vid.). Tiesa, čia paskutinę vietą žaliai - balti dalinasi su Bendorėlių atstovais.

Įdomu tai, kad pastaroji komanda praėjusį sezoną tapo priežastimi, neleidusia „Meridianui“ plaukti dar aukščiau, reguliaraus sezono metu Manto Zubricko tritaškiai lėmė pergalę 56:55, tačiau „mažosios taurės“ turnyro grupėje „RRKK&Bendorėliai“ pasiekė revanšą (54:52). Pralaimėjimas rungtynių pabaigoje lėmė, kad „Meridianui“ pusfinalyje teko grumtis su turnyro favoritais „MF“ krepšininkais. Rungtynės, kuriose abi komandos kartu nesurinko net 80 taškų, pralaimėtos 34:44.

Trečiasis sezonas „Meridianui“ buvo geriausias, tačiau daugiausiai dėmesio ši komanda sulaukė dėl lygoje debiutavusio universalaus aukštaūgio Almanto Stankevičiaus. Naujai užgimęs komandos lyderis puikiai dirbo gynyboje ir tapo sunkiai pakeičiamu žaidėju, kai tenka lemiamu momentu rinkti taškus. Matėme daug rungtynių, kai ketvirtojo kėlinio metu kamuolys nuolat būdavo lyderio rankose, o likę keturi žaidėjai aikštelėje laukdavo, kol jis nusimes kamuolį. Vieša paslaptis, kad dauguma „Meridiano“ krepšininkų gali pataikyti iš toli ir mėgsta mesti tritaškius, todėl jiems toks komandos draugas tapo tikra dovana.

Jei Almantas Stankevičius nepatirs traumų ir toliau turės noro kautis sekmadieniais, jis ir toliau bus pats svarbiausias ekipos žaidėjas, apie kurį galima lipdyti visą komandos žaidimą. Jam šis sezonas komandoje bus antrasis, o tai reiškia, kad jis geriau žinos, ką aikštelėje gali jo komandos draugai.

„Meridiano“ lyderis Almantas Stankevičius (žalia apranga) 

Per 14-ka 2018/2019 metų sezono dvikovų mažiausiai klydusios visoje lygoje (11,18 vid.) komandos vedlys net 12-ka kartų rinko dvigubą dublį, jo vidurkiai statistikos suvestinėse bylojo, kad tai universalus žaidėjas. Almantas Stankevičius praėjusį sezoną iš toli atakavo 85 kartus, palyginti panašius uždavinius „Brolių Šaunuolių“ ekipoje sprendžiantis Gediminas Povilauskas per 8 dvikovas taip ir neišmetė nė vieno tolimo metimo.

Visada bus manančių, kad turėti gerą statistiką už aštuntuko borto likusioje ekipoje nėra sunku, tačiau 27,0 efektyvumo balai, 18,29 taško, 16,64 atkovoto kamuolio ir dar 5,71 rezultatyvaus perdavimo atrodo išties rimtai.

Bendrą komandos amžiaus vidurkį šį sezoną kiek koreguoti jauniausias ekipos žaidėjas Visvaldas Gumbis. Vienintelis į komandos sudėtį įtrauktas debiutantas gimęs 1997 metais. Daugiau naujų veidų komandoje nėra, iš tų, kurie praėjusį sezoną nežaidė arba žaidė mažai, galima būtų išskirti tik Laisvūną Ričkų ir Vytautą Kumetaitį. Pastarasis užpraeitą sezoną buvo svarbiausias rotacijos aukštaūgis, praėjusį beveik nežaidė, todėl dabar galėtų su Almantu Stankevičiumi sudaryti įdomų tandemą.

Jeigu „Meridiano” rungtynėse 2019/2020 metų sezone lankysis ir Vytautas Kumetaitis, ir Laisvūnas Ričkus, komandos sudėtis bus dar labiau subalansuota. Gerų pasirodymų galima laukti iš Manto Zubricko ar Mindaugo Žilionio. Likę patyrę arkliai vagos negadins, tačiau iš visų jų norėtųsi sulaukti didesnio stabilumo.

Pasitikėjimo savo jėgomis įgavęs „Meridianas“ neabejotinai turėtų žaisti geriau nei pernai, tačiau daugelis komandų, kurios liks žemiau 7 pozicijos, bus konkurencigos, o tai reiškia, kad pakilti aukščiau devintos pozicijos bus be galo sunku.  

Labai norisi matyti „Meridianą“ dėl pergalių kovojantį kiekvieną sekmadienį, nesvarbu, kokio lygio varžovą išmes tvarkaraštis. Kaip baigsis ketvirtasis komandos sezonas, prognozuoti sunku, tačiau viena aišku, kad rungtynėse, kuriose nebus Almanto Stankevičiaus, „Meridianas“ turės neigiamą pergalių - pralaimėjimų balansą.

„Balti Žirgai“ [10 vieta]

Iš dar mažai žinomų, jaunų žaidėjų suburtas „Baltų žirgų“ kolektyvas šį sezoną debiutuoja ne tik SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE, tačiau ir mėgėjų krepšinyje. Paslaptingiausia naujojo sezono komanda sudėtyje turi 13-ka 1997-2000 metais gimusių vaikinų, tačiau nereikėtų atmesti ir to, kad nenusisekus sezono startui, komandos vadovui Andriui Radžiukynui gali tekti ieškoti pastiprinimo ar net priverstinės pamainos vilčių nepateisinusiems baltiems žirgams.

Jaunoms komandoms dažnai svarbu gerai pradėti sezoną, ypač tada, kai šis joms dar ir debiutinis. Naujai susibūrę, jauni kolektyvai retai kada prieš sezoną objektyviai įvertina savo jėgas ir net linkę pervertinti savo realias galimybes.

Kiek teko prieš sezoną bendrauti su naujai susibūrusios komandos vadovu Andriumi Radžiukynu, panašu, kad jaunimas nusiteikęs rimtai ir supranta, kokie varžovai jų laukia.

Vyresnius varžovus „Baltų žirgų“ krepšininkai bandys pranokti greičiu, pasitaikius menkiausiai progai bandys oponentus bausti tritaškiais. Didelių problemų lygos debiutantai neturėtų turėti ir baudos aikštelėje, kur dažniausiai rungtyniauti turėtų Klaudijus Baronas (196 cm ūgio) ir sostinės krepšinio mėgėjams labiau žinomas Tomas Juknys (206 cm).

Įdomių ginklų puolime bent kelias komandas reguliaraus sezono metu pralenkti turintys naujokai tikrai turės. Prie tų, kurių pasirodymai intriguoja, galima priskirti Martyno Martišausko, Armando Budvyčio ir Vytenio Raudonio trio. Įdomu tai, kad pastarieji du turi RKL lygos patirties ir skirtingu metu yra gynę į NKL lygą per paskutinius dvejus metus iškopusių komandų garbę. Armandas Budvytis atstovavo Gargždų SC, o Vytenis Raudonis Šilalės „Lūšies“ ekipoms. Tai jauni perimetro žaidėjai, atkreipę ir Vilniaus miesto pajėgesnių mėgėjų lygų komandų dėmesį.

Turėdami ilgą suolą kiekviename susitikime bei sistemingai atidirbę gynyboje, jauni vaikinai gali pasiekti daug, tačiau pakeliui į aštuntuką lygos debiutantų lauks visa virtinė labiau patyrusių ir tvirtesnius kūnus turinčių oponentų.

Reikia tikėtis, kad prieš sezoninio reitingo kukli 10-oji vieta tik dar labiau užgaus jaunimo ambicijas ir mes kuo dažniau matysime „Baltus žirgus“ sekmadieniais aikštelę paliekančius pergalingai.

Kol sezonas neprasidėjo, tai saldainis su gražiu, blizgiu popierėliu, tačiau, koks turinys slepiasi po juo, pamatysime tik sezonui įsibėgėjus...

„RRKK&Bendorėliai“ [11 vieta]

Energingojo vadovo Raimundo Umbraso valdomi „RRKK&Bendorėliai“ pavasarį žaidė „mažosios taurės“ finale, o dabar į SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGĄ grįžta jau penktajam sezonui. Per keturis sezonus komanda praėjo tikrą kryžiaus žygį, tačiau penktosios vietos, apie kurią prieš debiutinį sezoną garsiai kalbėjo Bendorėlių idėjinis vadas kaip nėra, taip nėra.

Pirmasis bandymas užkariauti lygą pasitelkus mėgėjų krepšinio guru Vidą Braziulį baigėsi viena pergale per 17-ka sezono susitikimų. Ryškiausia komandos žvaigždė debiutinėse rungtynėse surinko 29 taškus, tačiau jo vedama komanda 52:77 pralaimėjo „O.P.A.“ kolektyvui, kuris bent kuriam laikui pasitraukė iš SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS dalyvių gretų. Pirmosios sezono rungtynės tapo kartu ir paskutinėmis Vidui Braziuliui. Patyrusi krepšininką tada smarkiai nuvylė komandos draugų galimybės kovoti dėl pergalių, todėl pralaimėjimų nekenčiantis gynėjas antrą kartą „RRKK“ marškinėlių taip ir neužsivilko.

Antrajame sezone per 16-ka rungtynių „RRKK&Bendorėliai“ pasiekė tris pergales, įdomu tai, kad dvi bendru 10-ties taškų skirtumu buvo pasiektos prieš „Meridianą“, kurį kartą rezultatu 54:52 pavyko įveikti ir itin svarbiose „mažosios taurės“ rungtynėse. Antruoju bandymu Raimundas Umbrasas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS neužkariavo, tačiau komandoje būtent po to sezono pasilikę žaidėjai pradėjo formuoti ekipos branduolį, kuris, nuolat papildomas naujais veidais, atskirose sezonų atkarpose ima rodyti gero lygio krepšinį.

Labai apmaudu, kad per dvejus sekančius sezonus Raimundas Umbrasas taip ir nesusirado įžaidėjo, kuris savo meistriškumu ir galimybėmis aikštelėje galėtų prilygti 2016/2017 m. sezone spindėjusiam Kristupui Bratikui. Tada 191 cm ūgio gynėjas „RRKK&Bendorėlių“ komandai rinko po 17,43 taško, atkovodavo po 6,14 atšokusio kamuolio ir atlikdavo 2,29 rezultyvius perdavimus.

Pastaruosius sezonus Raimundo Umbraso suburta komanda laimėjo atitinkamai 27,78 ir 23,52 procentus visų žaistų rungtynių, su tokio lygio įžaidėju kaip Kristupas Bratikas drąsiai galėjo šiuos rodiklius pakelti bent jau iki 33 procentų.

Pastaruosius du sezonus komandos lyderiu pagal pelnomus taškus buvo lengvasis krašto puolėjas Valdas Vyšniauskis. Jo pelnomų taškų vidurkis per du sezonus šoktelėjo nuo 14,71 iki 18,47 taško per rungtynes. Didžiausią įtaką tam turėjo išaugęs komandos draugų pastikėjimas komandos puolimo lyderiu bei geresnis paties žaidėjo tolimų metimų pataikymas. Iš toli beveik 33 procentų taiklumu atakavęs Valdas Vyšniauskis praėjusį sezoną, kuriame Bendorėlių atstovai sudalyvavo ir „mažosios taurės“ finale, per 15-ka rungtynių net 7 kartus rinko bent 21 tašką.

Ekipos lyderis buvo patikimas ir stabilus, tačiau „mažosios taurės“ finalas prieš „MF“ (40:53) parodė, kad juodų dienų pasitaiko ir jam. Puolėjas paskutinėse sezono rungtynėse pelnė 9 taškus ir pataikė vos 4 metimus iš žaidimo (4/21). Prie tokio prasto sezono finišo prisidėjo ir agresyvi „MF“ kolektyvo gynyba.

Mindaugas Martinonis (raudona apranga) praėjusį sezoną nežaidė taip, kaip iš jo buvo laukta

Nereikia būti dideliu ekspertu ar krepšinio žinovu, jog suprastum, kad ateityje Bendorėlių puolimo lyderį varžovai aikštelėje prižiūrės dar akyliau, jam surinkti savo taškų vidurkius ir išsimesti metimus bus tik sunkiau. Visgi žvelgiant į naujam sezonui išsirikiavusią komandos sudėtį galima spėti, kad Valdas Vyšniauskis ir trečiąjį sezoną bus rezultatyviausias komandos žaidėjas.

Didesnio pelnomų taškų vidurkio šį sezoną galima tikėtis ir iš gynybinio plano centro Augustino Stropaus. Šis 205 cm ūgio atletas debiutinio sezono metu paliko ryškų pėdsaką, kai rinko po 16,55 efektyvumo balus. Efektyviau tarp lygos debiutantų 2018/2019 metų sezone rungtyniavo tik „Meridiano“ lyderis Almantas Stankevičius (27,00 vid.) bei čempionais tapusių „Negerų“ gynėjas Raimundas Sadkauskas (21,38 vid.).

Augustinas Stropus užėmė ketvirtąją vietą pagal atkovotus atšokusius kamuolius (12,36) bei nerado sau varžovų pagal blokuotus metimus (3,64).

„RRKK&Bendorėlių“ gynybos ramsčio sugebėjimai nekelia abejonių, tačiau Raimundas Umbrasas tarytum magas iš skrybėlės zuikį mums ištraukė 207 cm ūgio komandos naujoką Eimantą Taurą.

San Antonio „Spurs“ ne vienus metus turėjo savuosius bokštus dvynius Tim Duncan ir David Robinson, dabar panašiu keliu pasuko ir Bendorėlių atstovai. 205 cm ūgio Augustino Stropaus ir ekipos naujoko Eimanto Tauro pasirodymai viename penketuke intriguoja ir verčia nekantriai laukti Raimundo Umbraso surikiuotos kariaunos pasirodymų.

Nors šiais laikais akcentuojamas žaidimas mažais penketukais ir tolimais metimais paremtas puolimas, tradiciniai centrai dar nepradėjo nykti kaip dinozaurai. Didelių klaustukų kelia tik „RRKK&Bendorėlių“ sprendimų ir kamuolio judėjimo greitis.

Komandos priekinė linija sezono starte bent jau popieriuje atrodo grėsmingai, be jau minėtų bokštų, sudėtyje yra neblogą sezoną turėjęs Laurynas Bakutis, vaizdo aikštelėje niekada negadinęs veteranas Renaldas Barauskas, o kur dar po metų galintis grįžti Mindaugas Guoba? Šis krašto puolėjas nėra pats aukščiausias ekipos žaidėjas, tačiau tikriausiai neatsitiktinai užpraeitą sezoną komandoje pirmavo pagal atokovotus kamuolius (6,18 vid.).

Antroje linijoje ir toliau pirmuoju smuiku turėtų groti Šarūnas Jankauskas, tačiau reikėtų nebijoti rizikuoti ir reguliaraus sezono metu paieškoti įdomesnių sprendimų bei įvairesnių penketukų. Rytis Varpučianskis tikriausiai yra vienas iš labiausiai neišnaudotų komandos ginklų, tokią išvadą galima daryti mačius jį rungtyniaujant su gerokai aukštesnio meistriškumo ekipos marškinėliais. Puikių trumpų atkarpų šis tvirtai sudėtas gynėjas turėjo ir praėjusį sezoną žaizdamas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE.

Į daugiau rungtynių atvykęs vienu iš lyderių gali tapti ir atakuojantis gynėjas Karolis Lentinas. Praėjusį sezoną jis pasirodė tik penkiose rungtynėse, tačiau rinko po 9,40 taškus su 50 procentų dvitaškių realizacija. Šis gynėjas moka rinkti taškus metimais iš po krepšio, nebijo kontakto ir moka provokuoti varžovų puolėjų ir centrų pražangas, jeigu antrajame sezone jam pavyks dažniau apsilankyti rungtynėse bei įsilieti į komandos puolimo schemas, jis gali tapti vienu iš rezultatyviausių komandos krepšininkų. Prognozuoti reikėtų didesnį nei 10 taškų vidurkį.

Raimundas Umbrasas pasitiki patikrintais ir komandoje jau žaidusiais kariais, tačiau rimtą pagalbininką rado ir savo ekipos mažiukams. Lygoje ir komandoje šį sezoną debiutuos įžaidėjas Vytenis Vainiušis. Komandos naujokas gali pats rinkti taškus, turėtų atikti bent jau po 3 rezultatyvius perdavimus, gali pataikyti iš toli. Negalima sakyti, kad Bendorėlių atstovams iki šiol trūko metikų, tačiau vienas papildomas nepamaišys, tuo labiau, kad komandos rezultatyvumas ir rezultatai dažnai priklauso būtent nuo tritaškių.

„RRKK&Bendorėlių“ sudėtis popieriuje atrodo kiek įdomesnė ir stipresnė nei ta, kuri praėjusį pavasarį pateko į „mažosios taurės“ finalą ir galutinėje 2018/2019 m. sezono įskaitoje liko 10-ta. Visgi tokioms komandoms kaip ši kiekvienas sezonas yra naujas iššūkis, viską dažniausiai reikia aikštelėje įrodyti iš naujo. Jokių garantijų, kad kaip praėjusį sezoną turint 1-12 pergalių ir pralaimėjimų balansą, vėliau pavyks išlysti pro adatos skylutę ir net laimėti medalius nėra, jų neduos nei ekspertai, nei šamanai, nei varžovai...

Vieša paslaptis, kad didžioji dalis komandų nuo pat pirmojo „RRKK&Bendorėlių“ pasirodymo lygoje šią komandą mato kaip potencialų grobį, prieš kurį reikia tik pasiimti suplanuoą pergalę, būna atvejų, kai Bendorėlių atstovai mano kitaip ir tą įrodo ne šnekomis, o darbais.

Norisi matyti šią komandą kas sezoną lipančią vis aukščiau, ji to verta, tačiau ir kiti kolektyvai daro savus namų darbus ir nėra linkę atlaisvinti savųjų pozicijų.

Pagrindinė priežastis, kodėl Bendorėlių atstovus sunku įsivaizduoti reitinge kiek aukščiau, yra nuolatinis drausmės ir koncentracijos aikštelėje skirtumas, gynyboje komunikaciją reikia gerinti jau nuo pat pirmųjų sezono rungtynių. Diskusijų su rungtynių arbitrais ir kvailų techninių pražangų taip pat reikėtų vengti. Pašalinusi net ir tokias iš pirmos pažiūros nereikšmingas detales Bendorėlių komanda gali ne tik laimėti daugiau rungtynių, tačiau ir palypėti bent jau laipteliu aukščiau.

„BC Ponai“ [12 vieta]

Tai kukliausia iš pirmos pažiūros 13-ojo sezono komanda, tačiau iš anksto nuvertintos ekipos dažnai trenkia tarytum perkūnas iš giedro dangaus ir pridaro nuostolių apie aukštesnes pozicijas įsisvajojusiems konkurentams. Panašaus siužeto linija gali pakrypti ir trečiasis „BC Ponų“ sezonas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE.

Debiutinio sezono pradžioje daug problemų puolime ir gynyboje turėję ponuliai vėliau įsibėgėjo, ėmė demonstruoti solidų krepšinį ir net iškovojo pergalių.

Du sezonai, 28 rungtynės ir tik penkios pergalės nėra tas rezultatas, kuris teikia vilčių, kad „BC Ponus“ šį sezoną matysime aštuntuke, tačiau bent jau tuo varžovu, kurio reiktų pasisaugoti, kolektyvas gali tapti. Praėjusį sezoną komanda pradėjo pakiliai, tačiau pavasarį trūko taiklių tritaškių (18,52% blogiausias rodiklis 2018/2019 m. sezone visoje lygoje) ir didesnės rotacijos. Vieni ponai gydėsi traumas, kiti negalėjo žaisti dėl kitų priežasčių, taip komanda, per pirmąsias šešias sezono rungtynes pasiekusi tris pergales, finišavo liūdnai. Penkios paskutinės 2018/2019 metų sezono rungtynės pralaimėtos vidutiniškai 28,4 taško skirtumu.

„BC Ponai“ verti pagarbos, po tokio sunkaus sezono ne visos komandos randa jėgų naujiems žygiams.

Praėjusio sezono autsaideriai naujų tikslų sieks vėl pasitelkdami puolėjų Tado Orento ir Karolio Žibučio duetą. Du svarbiausi komandos žaidėjai liko trečiajam sezonui. Didelį vaidmenį ekipos žaidimui turės Tado Burmono ir Luko Beržinsko pasirodymai. Pastarasis gynėjas puikiai valdo komandą, o jam šį sezoną talkinti turėtų ir lygos debiutantas Marius Gasiulis.

Svarbiausios korekcijos prieš sezoną buvo atliktos sunkaus krašto ir centro pozicijose galinčių žaisti krepšininkų grandyje. Po vienintelio sezono lygoje „BC Ponus“ paliko Danielius Krikštaponis. Po 8,3 taško ir 6,6 atšokusio kamuolio rinkęs 192 cm ūgio krepšininkas pagal efektyvumo balus (9,0) tarp ponų nusileido tik Tadui Orentui (11,27 naud. bal.). Gynyboje juodo darbo nevengęs Danielius Krikštaponis buvo ir vienas iš stabilesnių aukštaūgių.

Neaišku, kokios jo ir „BC Ponų“ skyrybų priežastys, tačiau akivaizdu, kad ekipoje debiutuojantys „4/5” pozicijos krepšininkai turės rimtai pasistengti, kad kompensuotų vieno iš praėjusio sezono kertinių žaidėjų baudos aikštelėje indėlį. Didelė atsakomybė kris ant jauno (2000 m. gimimo), tačiau gana tvirto vyruko Eriko Jatkūno pečių, Lukas Advejevas taip pat turėtų rasti vietą rotacijoje. Papildomo aštrumo, o kartu ir intrigos stebint „BC Ponų“ pasirodymus suteiks legionierius Bertrand Wirba. Aukštaūgio iš Afrikos (?) galimybių tinkamai įvertinti progų dar neturėjo ir daugelis pačių „BC Ponų“ komandos žaidėjų.

Jeigu „BC Ponai“ bus kovingi ir į kiekvieną dvikovą eis kaip į karą, jie turėtų nelikti be pergalių, o gal įveiks ir kokią geriau šiame reitinge įvertintą komandą. Visgi sunku tikėtis, kad komanda žaibiškai progresuos ir kovos dėl vietos pirmajame aštuntuke.