Krepšinio lyga Vilniuje - krepsinistau.lt
Bendraukime skype    facebook zaideju_birza
Prisijungti
Registruotis
„Didžiosios“ ir „mažosios“ taurės turnyrų prognozės!!!


Praėjusį sekmadienį finišavo SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS pirmasis etapas – reguliarusis sezonas. Po jo komandos skilo į dvi grupes ir jau kovo 24 dieną pradės kovą dėl 2018/2019 m. sezono „didžiosios“ bei „mažosios“ taurės. Mūšis dėl čempionų sosto prasideda, o atkrintamosios varžybos žada didelę intrigą.

 

Šį kartą su SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS oficialaus tinklalapio www.krepsinistau.lt skaitytojais „didžiosios“ ir „mažosios“ taurės turnyrų prognozėmis dalinasi lygos apžvalgininkas Audrius Uziala.

DIDŽIOJI TAURĖ

„Didžiosios“ taurės atkrintamųjų varžybų medis

Ketvirtinalio porų apžvalga/prognozės

Atkakliausios ir svarbiausios „didžiosios“ taurės batalijos grįžta! Aštuonios pajėgiausios reguliaraus sezono komandos dėlioja paskutinius taškus savo taktinėse schemose ir jau sekmadienį (03-24) pradės pirmiausiai žvejoti bilietus į finalo ketvertą.

Dabar kviečiu pirmiausiai susipažinti su visomis keturiomis „didžiosios“ taurės atkrintamųjų poromis.

„Negeri“ (1) – „O.P.A.“ (8)

Mes ir vėl susitikom lyg svajonių laivai“ – kažką panašaus dainavo Lietuvos estrados princas Rytis Cicinas. Šį kartą vėl susitiks ne laivai, o prieš savaitę tarpusavio rungtynėmis reguliarų sezoną baigę kolektyvai. „O.P.A.“ vėl žais prieš šį sezoną dar nepralaimėjusią „Negerų“ komandą. Rungtynes kurios vyko kovo 17 dieną rezultatu 76:54 laimėjo favoritai, tačiau „O.P.A.“ manau žaidė tikrai neblogai. Tikriausiai bent jau tą teisę į „pagarbą“ kaip sako Šarūnas Jasikevičius tikrai užsidirbo. Aišku čia iškart man kilo klausimas – kas geriau pačiai „O.P.A.“ komandai? Žaisti šioje poroje antru numeriu kai varžovai tave vertina ir gerbia, ar kai į tave žiūri kiek pro pirštus?

Prie dvikovos kurios metu „Negerų“ komanda persvarą susikrovė praktiškai vienos labai stiprios atkarpos metu (antrajame kėlinyje) šį kartą prisirišti labai nenorėčiau. Kaip ten sakoma nauja diena, nauja istorija?

Dažnai būna, kad tos pačios komandos žaidžia porą dvikovų per kelias dienas, vieni per trumpą laiką netampa geresniais, kiti per daug blogi, tačiau kartais jų rodomo krepšinio pokyčiai kiek šokiruoja. Vieną dieną plius dvidešimt su vėjaliu, po kelių dienų drama. Laimė, kad viskas dar baigtųsi be pratęsimo. Svarbus dalykas, kad daugeliu atveju komandų sudėtys net nesikeičia. Mūsų atvejis kiek kitoks, nes kovo 17 dieną komandos į aikštelę žengė rotacijoje neturėdamos žaidėjų kurie keis ir patį krepšinį, ir rezultatą. Tik nieks dabar nežino į kurią pusę. Tarpusavio dvikovą praleido: Rapolas Čepė, Gediminas Astrauskas, Ramūnas Jozonis ir Artūras Pūkys, o tai reiškia, kad aikštelėje nematėme visų keturių, geriausiai dėl atšokusių kamuolių kovojančių, į šią ketvirtfinalio porą sukritusių komandų žaidėjų.

Sausą statistika ne daug ką tokiose rungtynėse ir lemia. Tuo labiau, kad „Negeri“ jau laimėjo 8 rungtynėmis daugiau negu „O.P.A.“. Pastaroji komanda 39,69 – 38,85 geriau kovoja tik dėl atšokusių kamuolių. Tiesa geriau pataikant mažiau reikia „kovoti“. Tarpusavio rungtynėse 36-33 šioje vietoje pranašesni buvo „Negeri“.

Grįžtant prie dviejų rungtynių „sesijos“ manau didžiausią įtaką jos baigčiai turės Raimondas Sadkauskas. Būtent įžaidėjo pozicija manau yra opiausia „O.P.A.“ kolektyvo problema šį sezoną. Evaldas Pieslys šį sezoną renka po 12,78 taško, pataiko 48,72% tritškių, atlieka po 3,67 rezultatyvius perdavimus (12,67 naud. bal.) ir be jokių kalbų yra geriausias ekipos gynėjas. Neblogą sezoną žaidžiantis vienas iš svarbiausių komandos žaidėjų puikiai pasirodė ir kovo 17 dieną, kai į būsimų varžovų krepšį sumetė 23 taškus ir užfiksavo sezono rezultatyvumo rekordą. Net neabejoju, kad ketvirtfinalio rungtynėse „Negeri“ akcentuos geresnią gynybą prieš vieną iš rezultatyviausių „O.P.A.“ žaidėjų, kitas klausimas kaip jam pačiam teks tvarkytis su Raimondu Sadkausku, kuris galima sakyti ir lėmė „Negerų“ sėkmę reguliaraus sezono rungtynėse. Tiesa jam pačiam statistiškai tai buvo gana prastos rungtynės.

Gaila, tačiau „O.P.A.“ komandai dėl nesužaistų rungtynių limito nepadęs Evaldas Lukšys, tai atletiškas žaidėjas, pasižymintis neblogu žaidimo skaitimu ir tam tikromis trumpomis atkarpomis tikrai būtų galėjas stabdyti pagrindinį varžovų atakų varikliuką. Su visa pagarba „O.P.A.“ antrosios linijos rezervo žaidėjams, nemanau, kad bent vienas iš jų šioje serijoje turės kažkokią rolę.

Prisijungus Ramūnui Jozoniui (21,14 tšk., 11,00 atk., 3,29 rez. perd., 22,14 naud. bal.) ir Artūrui Pūkiui (12,80 tšk., 8,60 atk. kam.) „O.P.A.“ galėtų ieškoti pranašumų poziciniame puolime, Rapolas Čepė ar Gediminas Astrauskas gera gynyba pasižymintis „Negerų“ aukštaūgiai, tačiau jiems komanda panašu, kad lygiaverčio keitimo neturi, tą matėmė ir kovo 17 dieną kai Donatas Strakšys, Andrius Šimelevičius ir keli ekipos šio sezono debiutantai ne kartą rengė puotą „Negerų“ baudos aikštelėje. „O.P.A.“ turi gilesnę rotaciją tarp priekinės linijos žaidėjų, pagrindiniai manau nėra labai prastesni gynybos meistai, tačiau mano galva net yra kiek universalesni puolime. Rapolas Čepė (0/3) ar Gediminas Astrauskas (0/3) visiškai nemeta iš toli, ko tikrai nepasakyčiau apie atitinkamai 43 ir 58 tolimus metimus šį sezoną paleidusius Ramūną Jozoni bei Artūrą Pūkį.

Ramūnas Jozonis (O.P.A.) ketvirtfnalio rungtynėse gali tapti didžiausia problema "Negerų" gynybai

 

Jeigu „O.P.A.“ rimtai pažiūrės į ketvirtfinalį kaip į galimybę, kad galima kažką nuveikti šį sezoną daugiau mūsų turėtų laukti pakankamai geras reginys. Nemanau, kad daug kam bus įdomi būtent serija tarp šių porų, tačiau manau tą dauguma apsiriks. „Negeri“ šį sezoną nepralaimėjo (13-0), jiems šis sezonas jubiliejinis (10-tas), jie per iki šiol ne kartą šturmavo ketvirtfinalio etapą, tačiau jo taip ir neįveikė, nors šansų tą padaryti turėjo. Įtampos bus, o tuo „O.P.A.“ iš kurios niekas nieko nesitiki tikrai gali pasinaudoti.

Žaizdama protingą krepšinį, mažiau galvodama apie galutinį rezultatą ir neieškodama būtų kaip pranokti varžovus ten kur negali „O.P.A.“ duos kovos „Negerų“ komandai, tačiau pastarosios gynėjų grandis šį sezoną ant tiek gerai subalansuota, kad sunku tikėtis, kad varžovai ras kažkokį būdą kaip ją pristabdyti. Didelį vaidmenį turės ir rotacija, „O.P.A.“ turi gerokai daugiau galinčių žaisti žaidėjų, o ir sezoną nedrąsiai pradėję naujokai ėmė rodyti gerų rezultatų ir duoti apčiuopiamos naudos.

„Negeri“ bent vienose rungtynėse turės įjungti aukščiausią pavarą, tačiau su tikimybe 60%-40% į kitą etapą žengs būtent jie.

„Broliai Šaunuoliai“ (2) – „Šaras sugriovė Marčėlą“ (7)

„Broliai Šaunuoliai“ nelaimėjo reguliaraus sezono, o kelią link trečiojo iš eilės finalo pradės skintis ketvirtfinalio etape kuriame lauks gerai pažystama „Šaras sugriovė Marčėlą“. Reali tikimybė, kad čempionų titulą ginantis klubas šį etapą panaudos kaip gerą treniruotę prieš pusfinalių dieną. Ten tituluotos komandos lauks „Zarasų“ arba „TG Sokol“ ketvirtfinalio poros nugalėtojai.

Šį sezoną „Šaras sugriovė Marčėlą“ ilgą laiką murkdėsi turnyrinės lentelės antroje pusėje, tačiau žvelginat objektyviai jauna komanda taškus iki žiemos švenčių prarado tik žaisdama prieš TOP4 komandas. Viso reguliaraus sezono metu jauniausia lygos komanda iškovojo 6 pergales. Nors situacija reguliaraus sezono finiše taisėsi po kiekvienų laimėtų rungtynių „Šaras sugriovė Marčėlą“ vieta ketvirtfinalyje užsitikrino tik paskutinėse rungtynėse, kai rezultau 68:64 pranoko „Tores“. Pralaimėjimo atveju keliai būtų pasukę į „mažosios“ taurės turnyrą kuriame jau buvo susimauta pernai.

Jaunų komandų pasirodymus prognozuoti labai sunku, nes niekada negali žinoti, kas žais, koks bus komandos nusiteikimas ir kiek ji aplamai turės noro stengtis.

Jau reguliaraus sezono dvikova kuri „Broliams Šaunuoliams“ buvo pralaimėta surinkus vos 42 taškus (42:66) parodo, kad „Šaras sugriovė Marčėlą“ norėdama pakovoti garbingai turės rodyti labai gerą krepšinį. Taip pat manau, kad žaisti su čempionais nėra tas pats kas su „Tores“ ar „RRKK&Bendorėliais“.

Jaunimas tituluotiems varžovams nusileidžia pagal visus statistinius rodiklius, o daugelyje grafų skirtumas išties ryškus. Į septintą vietą paskutiniu bandymu pakilusi komanda blokuoja tik daugiau varžovų metimų (2,00 – 1,67) ir gerokai rečiau klysta (12,31 – 18,17). „Šaras sugriovė Marčėlą“ turi tikrai aukšto lygio gynėjų kurie žaisdami agresyviai galėtų tą didelį varžovų klaidų skaičių paversti nors mažyčiu pranašumu atskirais šio etapo rungtynių momentais.

Reguliaraus sezono rungtynėse „Broliai Šaunuoliai“ klydo 21 kartą (varžovai tik 14). Šį sezoną prieš „Šaras sugriovė Marčėlą“ žaisdamos komandos klysta po 13,08 karto. Pastaroji komanda šį sezoną klysta rečiausiai iš visų kurios pateko į TOP8 (12,17 kld. vid., 13 vieta lygoje). „Apvogtas“ jaunimas per dvikovą būna tik po 8 kartus, o tai reiškia, kad komandos gynėjai brangina kamuolį, pasižymi gera kamuolio valdymo technika.

„Broliai Šaunuoliai“ turi po kelis gero lygio krepšininkus kiekvienoje pozicijoje, o skirtumas lyginat atskiras pozicijas tikriausiai ir yra tarp „PG“ ar „SG“ pozicijų, nors jeigu jau dabar įsisiautės Darius Jovaiša bent jau gynyboje „Šaras sugriovė Marčėlą“ komandos užduotys tikrai pasunkės.

Šį sezoną šios ketvirtfinalio poros autsaideriai į sudėtį įtraukė 22 žaidėjus, tačiau dabar galės remtis tik 12-kos žaidėjų paslaugomis. Gaila, tačiau didelio noro rinktis į rungtynes šios ekipos žaidėjai nerodė, o dabar kovojant su „Broliais Šaunuoliais“ tikrai praverstų ne vienas iš tų kurie nesužaidė bent keturių rungtynių. Žinant, kad „Šaras sugriovė Marčėlą“ varžovams leidžia atsikovoti per dvikovą po 43,92 atšokusius kamuolius (daugiausiai visoje lygoje) ir bent kartą mačius žaidžiantį Gediminą Povilauską nesunku suprasti, kad toks žaidėjas kaip Martynas Maskolaitis (3 rungtynės, 18,00 tšk., 7,67 atk. kam., 17,00 naud. bal.) turėtų labai didelį svorį kai ant svarstyklių dedame komandų trūkumus ir privalumus.

Spragos priekinėje linijoje gali tapti „Šaras sugriovė Marčėlą“ fiasko priežastimi. Asmeniškai nemanau, kad Justas Adamonis, Benas Lastauskas, Danielius Kopūstas ar Simonas Večerskis aplamai turi kažkokių privalumų kovodami prieš Gediminą Povilauską, o „Brolių Šaunuolių“ stovykloje dar yra ne ką mažiau baudos aikštelėje pavojingas Darius Dūdėnas.

"Brolių Šaunuolių" veteranas Darius Dūdėnas vieną kitą krepšinio pamoką jaunimui tikrai suteiks

Papildomų opcijų rengiant gynybos ir puolimo planą „Šaras sugriovė Marčėlą“ komandai galėtų suteikti Paulius Tebeliškis bei Svajūnas Matulėnas. Tiesa abu jie lygos rungtynėse rungtyniavo jau pakankamai senai ir ties jų pavarde „?“.

Čempionų tikslai yra patys aukščiausi, todėl ketvirtfinalio serija bus pagerinti susižaidimą bei įtempti komandinio žaidimo gijas. „Šaras sugriovė Marčėlą“ ekipa neturi tokių resursų, kuriais remdamasi galėtų bandyti kažką priešpastatyti prieš gerai subalansuotą sudėtį turinčius brolius. Manau reikėtų čia prognozuoti lengvą čempionų pasivaikšiojimą (80%-20% tikimybė), tačiau pats asmeniškai labai norėčiau, kad jaunimas trenktų durimis ir sukovotų garbingai. Praėjusį sezoną „Broliai Šaunuoliai“ tapo čempionais ir per sezoną pralaimėjo tik tris kartus, viena iš trijų ekipų įveikusi tituluotą varžovą buvo būtent „Šaras sugriovė Marčėlą“.

Tos rungtynės baigėsi šiuo metu komandos trenerio pareigas užimančio Manto Pigagos tritaškiu bei pergale rezultatu 69:68.

 „TG Sokol“ (3) – „Zarasai“ (6)

Zarasų klubas ketvirtfinalyje į porą manau gavo labai neparankų varžovą. Nors be kovos ežerų krašto atstovai tikrai nepasiduos. Jau prieš kovo 17 dienos rungtynes kuriose rezultatu 55:42 pergalę šventė „TG Sokol“ turėjau minčių, kad „Zarasams“ lengviau būtų laimėti kartą, nei vėliau dviejų rungtynių serijoje. Be savo lyderio ir vieno iš naudingiausių lygos žaidėjų Kęstučio Bagdanavičiaus (21,56 tšk., 10,78 atk kam., 2,11 rez. perd., 2,44 per. kam., 26,11 naud. bal.) žaidę zarasiškiai tą puikiai suprato ir dėl pergalės bandė pakovoti gana rimtai, galiausiai po didžiosios pertraukos ėmė ryškėti gilesnės „sakalų“ sudėties privalumai, nereikėtų pamiršti, kad šias rungtynes praleido Tadas Girnius bei Artur Tyševič du krepšininkai kurie galėtų pridėti papildomo atletiškumo.

Tarpusavio rungtynėse „Zarasai“ metė mažai tritaškių, o pataikė vos vieną (1/15), manau laimėti prieš „TG Sokol“ be tolimų metimų net ir pademonstravus fantastišką gynybą ketvirtfinalyje bus neįmanoma. Geležinė gynyba, energija ir puikus nusteikimas galėtų būti tie svertai kurie šioje serijoje kiek aplygintu jėgas.

Dvikova kurios pabaigos su nerimu laukė „KK Alkani“ parodė, kad „Zarasai“ maksimaliai susikoncentravę gali laimėti kovą po lenta, pristabdyti varžovų lyderius ir net iš žaidimo eliminuoti kelis žaidėjus šį sezoną renkančius bent jau po 8 taškus.

Kovo 17 dienos rungtynėse gerai komandos puolimui suvadovavo šį sezoną gana kukliai atrodantis aikštelėje „TG Sokol“ įžaidėjas Nerijus Pigaga (8,00 tšk., 3,29 rez. perd., 3,29 naud. bal.). Tokio žaidimo organizavimo iš ko komandai reikės ir vėliau, šį syki jis pataikė ir svarbius metimus. Kartais atrodo, kad jis kiek perlaiko kamuolį, o komanda turi tiek skirtingais būdais taškus rinkti galinčių žaidėjų, kad net sunku nuspręsti kurį atakos variantą pasirinkti. Matyti, kad ne visi šios poros favoritų krepšininkai jau yra susitaikę su savo rolėmis. Bent jau dvikovoje su „Zarasais“ visiškai aikštelėje neįsipaišė Artūras Jankovskis ir Paulius Daukantas.

Pastarasis krašto puolėjas (13,11 tšk., 33,33% tritaškiai) mano akimis ketvirtfinalio rungtynėse turėtų sulaukti rimtesnio vaidmens. Tai puolima išplėsti galintis žaidėjas, o jį plėsti tikrai gali reikėti.

Solidžiai šį sezoną rungtyniauja „Zarasų“ aukštaūgis Eimantas Leipus (9,40 tšk., 10,60 atk. kam.), o rungtynės prieš „sakalus“ jau parodė (10 taškų, 15 atk. kam., 12 naud. bal.), kad jis yra pajėgus sau naudinga linkme pakreipti dvikovą su baudos aikštelėje šį sezoną dominuojančiu Valdemar Lodziato (14,91 tšk., 14,82 atk. kam., 20,73 naud. bal.). Pastarasis prieš „Zarasus“ sužaidė vienas prastesnių sezono rungtynių (10 tšk., 8 atk. kam., 11 naud. bal.). Būtinai reikėtų paminėti, kad Valdemar Lodziato prastai meta baudos metimus (40,54%) ir dvitaškius (48,34%). Centras dažnai naudojasi savo ūgiu ir fizine jėga, prametęs kartą jis kartoja metimus kol galiausiai pavyka įmesti į krepšį, Eimantas Leipus tokių 2-3 šansų tikimybę yra pajėgus sumažinti.

Eimantas Leipus ("Zarasai") fizine jėga nenusileidžia varžovų aukštaūgiams

Žinant, kad Tadas Girnius yra traumuotas, o Edgar Kolendo šį sezoną žaidė tik epizodiškai Valdemar Lodziato mikro dvikova prieš Eimantą Leipų bus tikrai įdomi, svarbi, o gal ir esminė.

„Zarasai“ tarp priekinės linijos krepšininkų tokio taraninio tipo atletų daugiau neturi. Gynyboje kovojant prieš tokią komandą kaip „TG Sokol“ būtų pravartu turėti rikiuotėje patyrusį Andrių Steponavičių, tačiau šis šį sezoną sudalyvavo vos vienose rungtynėse ir savo komandos bičiuliams galėtų padėti nebent patarimais nuo suolo.

„TG Sokol“ sudėtis popieriuje atrodo išties galingai, tačiau šį sezoną komanda neįveikė nei vienos iš trijų komandų kurios pateko į TOP4. Prieš „Brolius Šaunuolius“ pralaimėta 51:58, prieš „Inwido“ 46:48, o prieš „Negerų“ komandą 54:67. „Zarasai“ įveikė iš TOP4 komandų tik „Brolius Šaunuolius“ (66:42). Visgi daugelyje rungtynių komandos vertėsi nepilnų sudėčių ir tų reguliaraus sezono dvikovų svarbą galima ignoruoti.

Kalbant apie „Zarasus“ būtinai reikėtų paminėti jos keturių pralaimėtų rungtynių seriją. „Inwido“, „O.P.A.“, „Tores“ ir „KK Alkanų“ komandoms bendroje sumoje buvo pralaimėta vos 13 taškų skirtumų, daugiau nei pusę jų (-8) zarasiškiai užsidirbo varžydamiesi su alkanais (49:57). Šiuos pralaimėjimus lėmė tik 6 prastos minutės, o tai reiškia, kad toji juoda atkarpa šaltuoju metu laiku prieš ežeriuko saulutėje laiką leisti pratusiems vyrukams neleido užimti aukštesnės pozicijos.

Bent vieną įskaitinį tašką panašiai prarado ir „TG Sokol“. Po pralaimėjimo „Inwido“ sausio 13 dieną rezultatu 46:48 iškart pradėjo žvalgytis į galima akistatą su „Broliais Šaunuoliais“ pusfinalyje ir manau tai tikrai paveikdavo kai kurių žaidėjų aikštelėje mintis.

„TG Sokol“ galėjo išvengti ir „Zarasų“, ir sekmės atveju „Brolių Šaunuolių“, tačiau pasirinko žaidimą pagal taisykles bei sunkų, tačiau labai įdomų kelią. Tiek „Zarasams“ žaisti prieš „Inwido“, tiek „TG Sokol“ prieš „KK Alkanų“ komanda būtų žymiai lengviau, tačiau dabar tokios poros įmanomos tik tokiu atveju, jeigu ekipos drastiškai ims paneigti mano visas prognozes šio sezono svarbiausioms rungtynėms. Jų „didžiosios“ taurės turnyre liko aštuonios.

„Zarasai“ sezoną pradėjo blankiai, tačiau vėliau įsibėgėjo. Šiuo metu komandos sportinė forma tikrai gera, tačiau galima ieškoti papildomų rezervų. Manau, kad silpniau nei gali kolkas žaidžia Evaldas Mackevičius bei Miglius Dambrauskas, jų aštrumas veržiantis link krepšio būtų dar keli papildomi čili pipirai ir taip varžovams pakankamai aštrioje sriuboje. Zarasiškiai neturi tokios didelės rotacijos, tačiau turi patyrusį gynėją Andrių Predkelį bei varžovus hipnotizuoti mokantį Kęstutį Bagdanavičių. Evaldo Mackevičiaus ir Andriaus Predkelio combo gynėjų tandemas yra tikriausiai geriausiai besiginanti antrosios linijos žaidėjų pora visoje lygoje.

„Zarasai“ šį sezoną verti vietos finalo ketverte, tačiau manau, kad ties „TG Sokol“ barjeru jų kelionė į jį ir baigsis. Šios poros abiejose rungtynėse laukiu kietos vyriškos kovos, „mergaitėms“ čia vietos tikrai nebus... Tikimybė, kad „TG Sokol“, per dviejų rungtynių sesiją, pasieks jiems palankų rezultatą 60%-40%. Galutinis rezultatas šioje poroje labiausiai priklausys nuo pirmųjų rungtynių baigties. Jeigu „TG Sokol“ laimės arba pralaimės nedideliu skirtumu atsakomosiose rungtynėse bus labai linksma.

„Inwido“ (4) – „KK Alkani“ (5)

„Mažosios“ taurės turnyro marškinėlius išaugę „KK Alkani“ prieš šį sezoną man į veidą jau spjovusią „Inwido“. Šiai komandai prieš sezono startą prognozavau 14-tą vietą, todėl ką pasakosiu apie šios poros būsimas rungtynes nebūtinai bus tiesa ir išsipildys.

Žmonės matyt nuo senų laikų jau yra įpratę, kad „4” prieš „5” visada būna įdomiau ar atkliau, nei pavyzdžiui „1” prieš „8”. Gal jie ir teisūs, tačiau lygoje yra tokia komanda „Broliai Šaunuoliai“ kuri gali pasidalinti įspūdžiais, kad ir „1” prieš „16” gali būti nepakeliama našta, panašiais įspūdžiais gali pasidalinti Mindaugas Žiliniomis iš „Meridiano“. Jam teko garbė, vadovauti komandai, kurią turinčią antrą reitingą eliminavo 15-ta reguliaraus sezono metu likusi „Pakilk“. Tiesa „Kritulių“ (dabar žaidžia VKL) skriaudikai bent jau medalį laimėjo... „Broliai Šaunuoliai“ 1/8 pralaimėję „BC Dugnui“ tada iškrito į „mažosios“ taurės (paguodos) turnyrą, o ten viskas baigėsi 0:20 pirmajame etape.

„Inwido“ per tų pačių 13-ka rungtynių kaip ir „KK Alkani“ iškovojo devynias pergales. Viena daugiau, nes 43:41 laimėjo tarpusavio rungtynes. Jos vyko netaip ir senai, kovo 10 dieną. Rungtynes kurios klostėsi pagal alkaniems neįprastą scenarijų, laimėjusi „Inwido“ vos „nepakišo“ varžovų po presu (su „TG Sokol“ varžantis ketvirtfinalyje šansų laimėti būtų labai mažai). Baimės „KK Alkanų“ stovykloje buvo, reguliaraus sezono dvikova pralaimėta 50:89. O ir „TG Sokol“ ambcijos bei galimybės žymiai didesnės nei „Inwido“.

„KK Alkani“ rungtynėse prieš „Inwido“ pelnė tik 41 tašką, o ir į savo krepšį praleisti 43 taškai (mažiausiai šį sezoną) gali kiek suklaidinti. „Inwido“ ir „RRKK&Bendorėliams“ po savaitės įmetė lygiai tiek. Būkim biedni, bet teisingi, „KK Alkani“ ir „RRKK&Bendorėliai“ tai skirtingų žanrų klasika...

Tikriausiai pasirodysiu nepopuliarus, gal sulauksiu dar vieno „spjūvio“ į veidą, tačiau šioje ketvirtfinalio poroje intrigos visiškai neįžvelgiu. „KK Alkani“ labiau patyrę, visi norės prisidėti prie istorinio šanso ir manau noriai rinksis į šio etapo rungtynes. Jeigu vertinti reguliarų sezoną „KK Alkanų“ krepšininkų lankomumas buvo žymiai prastesnis nei jų ketvirtfinalyje laukiančių varžovų.

Reguliaraus sezono metu „Inwido“ didelė rotacija ne kartą tapo privalumu, tačiau nereikėtų pamiršti, kad pajėgiausių lygos komandų stovyklose tik dabar skelbiama kovinė parengtis. „KK Alkanų“ komandoje privalomas (4) rungtynes yra sužaidę visi iškyrus pora žaidėjų. Jie žaidė vos po kartą.

Tuo metu komanda sprendė klausimą, kaip turėti bent 5-6 žaidėjus protokole ir pasiekvietė pagalbą. Vienas toks žaidėjas Eimantas Kaminskas sudalyvavo ir rungtynėse prieš „Inwido“. Įdomu tai, kad jo tritaškis rungtynių gale galėjo lemti ir galutinį rezultatą, tačiau mestas kamuolys skriejo pro šalį.

Didžiausias klaustukas žvelgiant į „KK Alkanų“ sudėtį yra ties Rolando Bajoro pavarde. Vidurio puolėjas šį sezoną dalyvavo keturiose rungtynėse (6,00 tšk., 8,00 atk. kam., 5,75 naud. bal.) ir nedemonstravo nieko panašaus į tai, ką sugebėdavo parodyti vilkėdamas „BC Kibirų“ komandos marškinėlius pastaruosius kelis sezonus. Jeigu šis 204 cm ūgio milžinas žais „Inwido“ komandai gynyboje atsiras papildomų problemų, sunkiau bus veržtis į baudos aikštelę, nors ir be aukščiausio savo komandos nario „KK Alkanų“ priekinė linija yra žymiai lankstesnė ir universalesnė. Mobilumas ir geresni puolimo įgūdžiai čia krašto puolėjams tikrai pravers.

„Inwido“ - didžiausia šio sezono staigmena lygoje! Net jei antrą sezoną gyvuojanti komanda bus sutriuškinta ketvirtfinalyje ši etikėtė niekur nedings.

Praėjusį sezoną „mėlynai – balti“ pasiekė 2 pergales per 13-ka rungtynių, o pergales pasiekė tik sezono pabaigoje, kai jos nieko turnyrine prasme jau nelėmė. „Inwido“ debiutas man asmeniškai kiek priminė „Meridiano“ komandos startą (pirmojo jo sezono metu), ilga pralaimėjimų serija ir pora pergalių prieš „išvykstant“ atostogų.

Komandą prieš antrą sezoną papildė keli svarbų vaidmenį atlikę ir rotaciją išplėtę žaidėjai (Marius Kontrimas, Ruslanas Nikitinas, Žilvinas Mackevičius ir Artūras Petkevičius), tačiau net įvertinus šį faktorių vargu ar tikėjosi, kad „Inwido“ progresas išsivystis iki kosminio greičio. Šią komandą prieš sezoną įvertinau kaip absoliučius lygos autsaiderius, panašu visiškai neįvertinau jos greitos transformacijos. Visada džiugu matyti, kai komandos progresuoja.

Įdomiausia tai, kad turnyrinės lentelės dugne praėjusį sezoną likę „Inwido“ iš visų naujokų maksimalaus indėlio taip ir nesulaukė. Ruslanas Nikitinas (10,50 tšk.) žaidė vos du kartus, o tas rungtynes jo komanda pralaimėjo, centras Marius Kontrimas (6,50 tšk., 8,00 atk. kam.) į šio sezono kovas įsitraukė tik sausio pabaigoje kai „Inwido“ jau buvo pakankamai įsibėgėjusi.

Kitas vidurio puolėjas Artūras Petkevičius nors ir dalyvavo visose sezono rungtynėse nebuvo efektyvus ir dažniausiai atlikdavo tik gynybines užduotis. Baudos aikštelę užkimšti galintis tvirčiausias „Inwido“ žaidėjas šį sezoną pataikė tik 19,05% dvitaškių ir rinko vos po 1,46 taško. Čia mes kalbame apie starto penketo vidurio puolėją.

Kiek daugiau naudos puolime ekipa gavo iš po 5,50 taško rinkusio Žilvino Mackevičiaus, kuris pasižymi neblogomis atletinėmis savybėmis, gali veržtis ir bėgti į greitas atakas, tačiau nėra geras metikas (16,67% tritaškiai).

Turėdama vos kelis universalius žaidėjus bei krūvą gerai tik tam tikras pavienes funkcijas atlikti galinčių žaidėjų „Inwido“ šį sezoną žaidimo planą sudėliojo taip tiksliai, kad tik atskirose rungtynių atkarpose galima įžvelgti jos trūkumų. Minusus paslėpę, privalumus išryškinę lygos antrokai šį sezoną davė kovos „Negeriems“ (54:57), įveikė „TG Sokol“ (48:46), „Zarasus“ (53:51) ar „KK Alkanų“ (43:41), o tai puikiai pasako, kokį charakterį šį sezoną rodo komanda kuriai prieš reguliarų sezoną prognozavau fiasko. Jei ne trijų rungtynių seriją (0-3) kai buvo patirti trys beviltiški pralaimėjimai (-30,33 tšk. vid.) tą sezono dalį kuri baigėsi kovo 17 dieną būtų galima laikyti fantastiška. Aišku vieša paslaptis, kad varžovams „Inwido“ pergalių skaičius didelio įspūdžio nepadarė, o komanda iki reguliaraus sezono finišo likus geram mėnesiui buvo viena geidžiamiausių varžovų prieš svarbiausias sezono kovas. Šiuo metu į porą gavę „Inwido“ džiaugiasi „KK Alkani“,o liūdėti čia tikrai nereikėtų, nes ir į pergalių kelią grįžę varžovai labiau aikštelėje primena save praėjusį sezoną, nei šio pradžioje kai „drąskė“ akis TOP6 komandoms.

„Inwido“ ištverminga komanda, mėgsta agresyviai gintis ir kuo skubiau pereiti į puolimą, norint tai eliminuoti alkani turės lipti ant lentos. Nemanau, kad kova dėl atšokusių kamuolių taps tuo žaidimo komponentu kurio „KK Alkanų“ komanda nesukontroliuos.

Edvardas Žilinskas – didžiausia komandos žvaigždė, be jo komanda tikrai nebūtų ten kur ji yra dabar. Puolėjas vienas universaliausių ir geriausiai fiziškai pasiruošusių žaidėjų lygoje, jis gali gintis keistis ginamaisiais su bet kuriuo komandos draugu ir dengti visų penkių pozicijų žaidėjus.

Puolime Edvardas Žilinskas gali žaisti arčiau krepšio, toliau nuo nuo jo, mesti iš toli (26,56%), veržtis ar net sukurti progų komandos draugams (1,92 rez. perd.). Jo statistika šiuo metu 16,31 tšk., 9,15 atk. kam., 13,77 naud. bal. tikrai iškalbinga ir geriausia komandoje. Taikinys Nr.1, kaip ir aiškus!

Edvardo Žilinsko gynybą "KK Alkani" gali patikėti Vytautui Dzinduliui (viduryje)

„Inwido“ norėdama būti konkurencinga privalo dažniausiai žaisti virš savo galimybių ribų, tą ji ir daro, tačiau stebėdamas šios komandos reguliaraus sezono dvikovas pastebėjau vieną įdomų dalyką. Edvardas Žilinskas gynyboje ir kovoja dėl atšokusių kamuolių dalyvauja visą aikštelėje praleidžiamą laiką, tačiau į paskutinę atakų fazę (užbaigimą) jungiasi tarytum atkarpomis. Būna rungtynių kai jis 60-70% visų savo taškų surenka jau iki didžiosios pertraukos, tačiau pasitaikė ir atvirkštinių atvejų kai jis renka taškus lemiamų minučių metu. Manau ištvermingas ir gerai fiziškai pasirengęs puolėjas taip bando paskirstyti savo jėgas, kad tada kai labiausiai reikia būtų energijos įsikrovęs maksimaliai. Šis vyrukas, kuris lygoje pagal naudingumo balus vos 23 vietoje, kai jo komandos sezono likimas kabės ant plauko iš savęs išpaus dar daugiau. Stebint kaip lengvai jis varžovų gynybą įveikia kai kiti rungtynių 38-40 minutę jau sunkiai velka kojas manau, kad Edvardas Žilinskas turi rezervų ir bent jau ketvirtfinalio serijoje gali būti dar produktyvesnis ir efektyvesnis.

Reguliaraus sezono dvikova prieš „Inwido“ alkaniems buvo tragiška ir vos nesibaigė labai liūdnai, antrą kartą „mažosios“ taurės medalių jau pakankamai prisirinkę jie klaidų nekartos. „KK Alkani“ nori medalio, tačiau šį kartą šį kartą to „didesnio“.

Bilieto į pusfinalį voke „Inwido“ bent jau prieš pirmą serijos dvikovą tikrai nepadės, todėl į viską reikia žiūrėti rimtai. Prognozuoju, 40%-60% tikimybę, kad „Inwido“ savo puikų sezoną baigs būtent šiame etape. Rimtos kovos čia daug nelaukiu, tačiau jeigu bus priešingai niekas nesupyks, gal bent vienos sunkesnės rungtynės ir pačiai „KK Alkanų“ komandai vėliau duotų daugiau naudos.

Ne vienas skaitantis „Inwido“ ir „KK Alkanų“ poros prognozę turėtų nustebti, kad nekalbu apie ryškiausią žvaigždę kuri gali sudalyvauti šioje serijoje Deimantą Pavlovskį. Mano žiniomis gynėjas kovo 18 dieną kitos lygos rungtynėse patyrė gana rimtą čiurnos traumą ir tikriausiai turės praleisti visą ketvirtfinalio etapą. Visiškai nereikėtų atmesti varianto, kad šį sezoną jis apskritai nežais. Labai gaila, kad tokia skaudi trauma daugelio mėgėjų komandų varikliuką sustabdė tada kai prasideda toji sezono dalis dėl kurios jis gyvena...

 Neoficialus finalas „TG Sokol“ prieš „Brolius Šaunuolius“ jau pusfinalyje

Intriguojantis ir beveik nenuspėjamas pusfinalis. Prieš šį sezoną abi komandas mačiau finale, tačiau tokiai vizijai nebuvo lemta išsipildyti. Finalas keliasi į pusfinalį, o tai reiškia, kad viena komanda turės smarkiai nusivilti. Kuri? Į šį klausimą atsakymą rasti nepaprastai sunku. Abi komandos jau didina apsukas, o jos dar labiau užkilti turėtų ketvirtfinaliuose. Pusfinalis kuris manau sunkiai išvengiamas bus karštas ir nuostabus. Tos komandos kuri pralaimės man asmeniškai bus be galo gaila...

Pora kartų sausio mėnesį suklupę čempionai nesunkiai grįžo į pergalių kelią ir reguliarųjį sezoną baigė atkarpa 5-0. „TG Sokol“ šį sezoną aplamai nepralaimėjo bent dviejų rungtynių iš eilės (10-3), tiesa dviejų dvikovų iš eilės ji nebuvo pralaimėjusi ir praėjusį sezoną iki to nelemto ketvirtfinalio su „Ginio Pajėgomis“ kuriose dar žaidė Valdemar Lodziato (40:43; 50:52).

„Broliai Šaunuoliai“ šį sezoną nepralaimi kai rungtynėse dalyvauja žmogus orkestras – Gediminas Povilauskas (18,29 tšk., 21,71 atk. kam., 10 rez. perd., 42,86 naud. bal.). Šį sezoną lygos MVP čempionus vedė jau į septynias pergales, o rungtynės prieš „TG Sokol“ buvo vienintelės kuriose jis nesurinko bent 44 naudingumo balų. Broliai laimėjo 58:51, o didžiausias visų komandų galvos skausmas pelnė 7 taškus, atkovojo 14 atšokusių kamuolių ir surinko tik 21 efektyvumo balą. Tiesa jis tada vėlavo į dvikova ir nežaidė visų minučių. Jeigu prieš Gediminą Povilauską „TG Sokol“ ir kitos jo ekipos konkurentės neras vaistų jis turi realų šansą sezoną baigti užfiksuodamas trigubo dublio vidurkius (taškai + atkovoti kamuoliai + rezultatyvūs perdavimai).

Reikėtų pastebėti, kad anksčiau jis buvo linkęs pranykti pusfinaliuose ar finaluose, tačiau kelis pastaruosius sezonus tendencijos pasikeitė. Panašu, kad jo neveikia jokia išorinė įtampa.

Negana to, „Broliai Šaunuoliai“ savo priekinėje linijoje turi ir Egidijų Mažeika (14,67 tšk., 12,67 atk. kam., 23,67 naud. bal.) kurio rankos lyg magnetai traukia atšokusius kamuolius, o jis savo tiesioginiams oponentams gali pasiūlyti ir metimus iš distancijos.

Turėdami Valdemar Lodziato, Edgar Kolendo ar net sulaukę Tado Girniaus po krepšiais „TG Sokol“ vargu ar kažkuo nustebins. Šioje vietoje rizikuoti tikrai reikės, o detalių išpildymas bus labai svarbus. „Broliai Šaunuoliai“ tokia komanda kuri gali gerai gintis ir pulti, o jos žaibiškas perėjimas iš savosios į varžovų aikštelės pusę yra savotiška ekipos vizitinė kortelė.

Kuo gali atsakyti „TG Sokol“? Visų pirma manau – agresyvumu ir kova dėl kiekvieno kamuolio, net ir 50-50 situacijose. „Broliai Šaunuoliai“ šį sezoną atlieka po 22,33 rezultatyvius perdavimus (1 vieta), tačiau visoje lygoje praranda daugiausiai kamuolių (18,17 vid.), provokuodami varžovų skubotus perdavimus „sakalai“ čia gali ieškoti sau palankumo.

Nors abi komandos turi begalo daug gerų žaidėjų juos protingiau rotuoti moka labiau patyrę „Broliai Šaunuoliai“, nors surinkę visus savo vyrus „TG Sokol“ visus keturis kėlinius, o gal ir pratęsimą tikrai sugebėtų palaiktyti didelį tempą. Šios komandos žaidėjai neblogai pasiruošę fiziškai, gali pataikyti iš toli. Jeigu Vytautui Sauliui pusfinalių dieną pasitaikys sėkminga diena, „sakalų“ lyderis prieš kelis metus atvedęs komandą į finalo ketvertą dabar gali ją nuvesti ir į finalą. Šį sezoną jis dalyvavo trijose rungtynėse, o ketvirtose sužaidė vos daugiau nei minutę. Neįvertinus to rungtynių jis pelnydavo po 27,67 taško, tačiau nebuvo labai efektyvus (20,33 vid.).

„TG Sokol“ gali bandyti varžovus įvelti į klampų žaidimą, tačiau nemanau, kad tai būtų pats logiškiausias pasirinkimas jei rungtynėse galėtų dalyvauti Gediminas Povilauskas. Pozinį krepšinį reguliaraus sezono finiše geriau sekėsi žaisti „Broliams Šaunuoliams“ kurių atakose kamuolys mažiau būna vieno žmogaus rankose. Tikriausiai čempionai neveltui yra taikliausiai lygoje dvitaškius (55,06%) ir viena iš taikliausiai tritaškius (26,80%, 3 vieta) metanti komanda. Ji susikuria žymiai geresnių situacijų metimams, nei pavyzdžiui tą pati „TG Sokol“ kuri pagal tritaškių pataikymo procentą atsilieka visai nedaug (-0,03%), o pagal dvitaškių kaip reikalas gauna į kailį (-10,26%).

Likusioje sezono dalyje Nerijus Pigaga privalės demonstruoti geresnį žaidimą

„TG Sokol“ noriai dalinasi kamuoliu, o jų rezultatyvių perdavimų vidurkis (17,38) – trečias visoje lygoje, tiesa „Broliai Šaunuoliai“ pranašesni ir čia, jie atlieka po 22,33. Tai ketvirtas iš eilės sezonas kai čempionų titulo gynybą pradedančios komandos vidurkis nekrenta žemiau 20-ties.

Turėdami problemų su gynyba „Broliai Šaunuoliai“ drąsiai galės varžovus stabdyti pražangomis. Šį sezoną „TG Sokol“ baudos metimus meta tragiškai (45,21%, 13 vieta lygoje).

„TG Sokol“ nuo senų laikų garsėjo blokuotais metimais ir perimtais kamuoliais, tačiau atitinkamai (+1,79) ir (+1,44) ar tokiose rungtynėse turės didesnę reikšmę.

Šį sezoną „TG Sokol“ į savo krepšį praleidžia po 52,23 taško, o tai beveik penkiais taškais mažiau nei „Broliai Šaunuoliai“, tačiau kaip ir minėjau ankščiau čempionai žymiai geriau puola. Jų pelnomų taškų vidurkis po reguliaraus sezono kovų – 72, „TG Sokol“ jų renka beveik dešimčia mažiau.

„TG Sokol“ šį sezoną per dvikova taisykles pažeidžia rečiausiai visoje lygoje mažiau nei po 7 kartus. Puikus pasiekimas! Labai pusfinalyje kuris realiausiai ir šviečiasi gali lemti „sakalų“ perimetro žaidėjų gynyba. Kartais atrodo, kad viskas ką jie sugeba baigiasi bandymais perimti kamuolį.

Neseniai ranką susižeidęs buvo Laurynas Ralys,o jeigu šis po 11,50 taško renkantis lengvasis kraštas iki pusfinalio nespės atgauti sportinės formos čempionai turės rimtų nuostolių. Tiesa patyliukais įsivažiuoja geriausias snaiperis Vilniaus mieste – Darius Jovaiša. Jo svarbiausi skaičiai (12,80 tšk., 30,56%) yra kuklūs, tačiau labai tikėtina, kad jis su nekantrumu laukia būtent ketvirtfinalio, pusfinalio bei finalų dienos kovų ir savęs per daug neapsunkino reguliaraus sezono dvikovomis (žaidė penkiose). Jo pavyzdžiu pasekė ir Darius Dūdėnas (24,20 tšk., 9,40 atk. kam., 24,80 naud. balo) sužaidęs irgi penkiose rungtynėse.

Šiuos tris žaidėjus išvardinau neatsitiktinai, visi jie labai pavojingi būna tada kai jų varžovas – „TG Sokol“.

Nenuvertinant ketvirtfinalių, antrojo pusfinalio ir finalų manau, kad šis pusfinalis bus vertas dėmesio reginys. Man asmeniškai tai viso sezono desertas, gal kiek ir gaila, kad viena iš komandų nepasieks finalo...

Galiu garantuoti, kad pergalė vienai iš šių komandų bus begalo saldi, o jų tarpusavio rungtynės visada būna įdomios nepriklausomai kokius žaidėjus jos turi, kam sekasi geriau, o kam blogiau. „TG Sokol“ yra savotiški svarbiausių sezono kovų nelaimėliai, jau ne kartą kritę nuo žemiau po reguliaraus sezono esančios komandos.

Prognozuoju, kad čempionai įveiks „TG Sokol“ barjerą, tačiau tam privalės pasitelkti svarbiausius žaidėjus. Kova vyks dramatiška, o taškai sudėti bus tik 38-39 minutę. Neatmetu tikimybės, kad svarbų vaidmenį tokiose rungtynėse suvaidins kažkas iš krepšininkų kurių šiose prognozėse net nepaminėjau. Tikimybė: 55%-45%. „Broliams Šaunuoliams“ tai bus jau 6 finalo ketvertas per 11 sezonų, o tai daug ką pasako apie jų patirtį ir gebėjimą žaisti svarbias rungtynes.

„TG Sokol“ „didžiosios“ taurės pusfinalyje dalyvavo 2014/2015 m. sezone, tačiau būsimiems čempionams „KK Išjunk šviesą“ pralaimėjo rezultatu 47:59. Bronzinėse rungtynėse nebuvo rimčiau pasipriešinta „Fabiniam“ (42:64). Šiai komandai tada atstovavo jos idėjinis vadas Egidijus Mažeika, Simas Liepinaitis bei Arnoldas Juchnevičius iš „Negerų“. Tą sezoną „sakalai“ neturėjo tiek talento, tačiau manau buvo geriau susižaidę.

Sekantį sezoną į finalo ketverto kovas grįžo „Broliai Šaunuoluoliai“ kurie per tris metus spėjo likti ketvirti, pralaimėti finale ir prieš mažiau nei metus antrą kartą komandos istorijoje džiaugtis čempionų titulu.

Penkios paskutinės dvikovos tarp „TG Sokol“ ir „Brolių Šaunuolių“ baigėsi vienai iš komandų pasiekus 2-11 taškų persvara. Čempionai laimėjo tris, o „TG Sokol“ du kartus.

Ar toks pusfinalis sulauktų susidomėjimo?

Tikimybė, kad vieną iš pusfinalio porų sudarys būtent „Negeri“ ir „KK Alkani“ kiek mažesnė. Visgi įdomybių tokiose rungtynėse tikrai netrūks. Kalba jug eina apie bilietą į istorinį finalą... Na ir kas, kad ten lauks vienas iš baubų?

Komandoms į pusfinalius renkant visus savo žaidėjus didelio skirtumo tarp „KK Alkanų“ bei „Negerų“ tikrai nėra, nors reguliaraus sezono nugalėtojai visą sezoną buvo stabilesni, demonstravo geresnį krepšinį ir fiksavo geresnę statistiką. Čia bus žaidžiamos vienos rungtynės kur praeities nuopelnai tikrai nebus viską lemiantys.

Reguliaraus sezono metu komandos tarpusavyje sužaidė gana rezultatyvią ir smagią dvikovą, pergalę šventė „Negeri“ (80:73), tačiau negalima sakyti, kad alkani čia neturėjo jokių šansų. Dvikovoje pergalę tada šventė tie kas geriau sužaidė pabaigą (25:17 ketvirtas kėlinys).

Geras rungtynes 2018 metų gruodžio 16 dieną sužaidė Deimantas Pavlovskis (30 tšk.), solidus buvo Rolandas Bajoras (8 tšk., 11 atk. kam.), tačiau dvikovos dalyvius kiek nustelbė tada Raimondas Sadkauskas iš „Negerų“. Gynėjas pelnė 37 taškus ir surinko 41 naudingumo balą bei nustelbė vieną geriausių šios pozicijos krepšininkų netik lygoje, tačiau ir Vilniaus mieste.

Šį sezoną nei vienas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS naujokas nepasiekė tokių gerų rezultatų ir nesulaukė tiek dėmesio, kaip prie dešimtą sezoną gyvuojančių „Negerų“ prisijungęs labai universalus gynėjas Raimondas Sadkauskas. Naujokas ne tik tapo vienu iš komandos lyderiu (18,50 tšk., 7,20 atk. kam, 5,60 rez. perd.), tačiau ir vienu efektyviausiu žaidėju visoje lygoje (22,50 naud. bal.).

Nuo jo ir Deimanto Pavlovskio mikro dvikovos eigos priklausys šio pusfinalio baigtis. Nemanau, kad čia svarbiausia bus kas ir kiek taškų pelnys, didesnę įtaką turės tai kaip šiems komandų lyderiams seksis kurti progas komandos draugams. Bent jau šį sezoną, už virvelių, aikštelėje esančius keturis ekipos draugus sėkmingiau „tampė“ „Negerų“ komandos atstovas. Tiesa tikimybė išlieka, kad Deimantas Pavlovskis nespės išssigydyti čiurnos traumos arba negalės žaisti pilna jėga. Reikėtų suprasti, kad šiam vyrukui krepšinis yra galima sakyti gyvenimo būdas ir jis tikrai nerizikuos savo sveikata dėl „KK Alkanų“ komandos gerovės. Bent jau tokia asmeninė mano nuomonė, klausimu kuriuo daugiau spekuliuoti nesinorėtų.

Kalbėdamas apie ketvirtfinalius kiek daugiau dėmesio skyriau komandoms kurios po jų iškris („O.P.A.“ ir „Inwido“) arba aš bent jau tokį sezono tęsinį joms įžvelgiu. Todėl dabar kiek daugiau dėmesio toms komandoms kurios ketvirtfinalių rungtynėse pelnys bent tašku daugiau nei varžovai.

Nuo pat pirmųjų sezono rungtynių „Negeri“ statosi sau laiptus kuriais bus bandoma lipti bent jau ant prizininkų pakylos, o tai, kad komanda po reguliaraus sezono kovų yra rezultatyviausia (72,69) ir antra pagal efektyvumą (82,23) lygos komanda yra didelis Raimondo Sadkausko nuopelnas. Gynėjas puikiai vadovauja pozicinėms atakoms, pats sėkmingai renka taškus tiek tolimais metimais, tiek prasiveržimais, o svarbiausia kaip ir visa „Negerų“ komanda mėgsta žaisti greitą ir veržlų krepšinį. Ekipos branduolys nesikeičia jau kelis sezonus, tačiau ji vis užstringa ten pat – ketvirtfinalyje, gal pasiteisines šio sezono pirkinys ir bus tą detalė kurios Giedriaus Kvakšio suburta komanda niekaip nerado nuo 2009 metų? Savotiška atsakomybė slėgs ir patį žaidėją, tačiau stebint iš šalies tai vyrukas su tvirtu charakteriu kuriam labiau patinga žaisti prieš aukštesnio lygio varžovus.

"Negerų" aukštaūgis Rapolas Čepė yra tapęs 2011/2012 m. sezono lygos čempionu su "BC Dugno" komanda

 

Reikėtų paminėti ir tai, kad Gediminas Mateika (15,38 tšk.) ar Giedrius Kvakšys (13,73 tšk.) kartais perdega, o Arūnas Liudvinavičius turėjo rimtų traumų ir šiai dienai dar nėra pasiruošęs ilgą laiką žaisti tokiu tempu kuriuo nori žaisti reguliaraus sezono nugalėtojai. Komandos rotacija maža, todėl galvos nepametantis, įžaisti galintis gynėjas, žaidžiantis nuo rungtynių pradžios iki pabaigos „Negeriems“ yra būtinas, o toks ir yra šio sezono ekipos naujokas. Jeigu iki šios dvikovos neatsigaus Deimantas Pavlovskis manau būtent šioje pozicijoje „Negerų“ persvara bus nenuginčijama.

Ties keturiomis pavardėmis „Negerų“ gynėjų rotacija ir baigiasi. Ne ką daugiau jų lygos lyderiai turi ir tarp puolėjų ar centrų. Arnoldas Juchnevičius kuris sezoną pradėjo labai prastai, tačiau dabar atrodo jau pajuto metimą yra pats tikriausias „3” numeris kurį į sunkaus krašto poziciją galimą nustumti tik išskirtinais atvejais. Tai snaiperis kuris šį sezoną renka po 10,73 taško (35,42% tritaškiai), tačiau atkovoja tik po 2,18 atšokusio kamuolio. Aišku logiškai tai šiuo metu galima būtų paaiškinti tuo, kad šią funkciją gerai atlieka kiti, o ir žaisti Arnoldui Juchnevičiui arčiau krepšio nebuvo didelio reikalo. Aišku jei „Negeri“ planuoja „gauti“ kvietimą į paskutines sezono rungtynes, o ten kovoti dėl aukso visada išliks rizika, kad tas kas veikė iki šiol kartą gali ir nesuveikti, o tada reikėtų ieškoti ir nestandartinių sprendimų.

Atitinkamai po 10,88 ir 13,36 atšokusio kamuolio šį sezoną sugriebia Gedimino Astrausko (10,88 tšk., 19,38 naud. bal.) ir Rapolo Čepės (10,88 tšk., 15,36 naud. bal.) tandemas. Šie du priekinės linijos žaidėjai yra svarbūs gynyboje, stato daug užtvarų, o netolimoje ateityje komandai gali prireikti ir kiek svaresnio jų indėlio renkant taškus. Šalia šių sunkiai pakeičiamų aukštaūgių rikiuotėja yra po 8,40 taško ir 5,00 atkovoto kamuolio vidurkius fikuojantis Andrius Kvakšys, kuris šį sezoną jau parodė, kad gali varžovus bausti ir tolimais metimais. Poilsio minučių šis veteranas komandos draugams gali suteikti, tačiau varžovams susitelkus maksimaliai jis tikrai netaptų tuo žaidėju kuris esant reikalui maksimaliai kompensuotų negalintį žaisti Rapolą Čepę ar Gediminą Astrauską.

Maža rotacija reguliaraus sezono metu „Negeriems“ nei šį sezoną, nei anksčiau nebuvo jokia problema, tačiau pusfinaliai ir finalai būtų visai kas kitą. Net ir turėdama visus 8 žaidėjus prieš visas varžoves ji gali turėti žaidėjų deficitą. Reikėtų prisiminti praėjusio sezono ketvirtfinalį prieš „Brolius Šaunuolius“ (63:77; 63:72). „Negeri“ nepralaimėjo smarkiai, tačiau turėdami 6-7 žaidėjus vien dėl ribotos rotacijos negalėjo rimčiau kabintis į pergales prieš 9-10 žaidėjų turinčius brolius. Turint mažą rotaciją sunku žaisti tada kai tu nekontroliuoji rungtynių, nes eliminuojama galimybė keisti kažką kas tuo metu neveikia. Tikrai būna rungtynių, kad jų pradžioje keli svarbūs žaidėjai žaidžia į minusą, tada kuriam laikui jie sėda ant suolo, o juos pakeitę mažesnio meistriškumo žaidėjai rodo didelį norą, kovingumą ir bent išlaiko žaidimo kreivę tame pačiame lygyje, tada išeina savo klaidas apgalvoję lyderiai ir ima diktuoti sąlygas. Jie būna pakankamai švieži, o žaidimas per daug nesugriuvęs. Tuo metu ir įvyksta rungtynių lūžis.

Būtent maža rotacija gali tapti didžiausiu „Negerų“ komandos trūkumu finalo ketverto kovose.

„Mažosios“ taurės sidabriniai berniukai keliasi į „didžiosios“ taurės turnyrą. Jau dabar yra aišku, kad „KK Alkani“ savo geriausią pasiekimą galutinėje sezono komandų rikiuotėje (10 vieta) pranoks mažiausiai dviem pozicijomis. Išsipildžius mano prognozės net ir daugiau.

Komanda nuo 2013/2014 m. sezono yra laimėjusi tris sidabrinius ir vieną bronzinį „mažosios“ taurės turnyro apdovanojimą ir bent jau už „Negerų“ komandą turi žymiai daugiau praktikos žaidžiant dvikovas kuriose yra kovojama dėl medalių. „KK Alkani“ 1-1 rezultatą užfiksavo visuose keturiuose finalo ketvertuose. Aišku čia viskas vyks, kiek rimčiau, tačiau psichologinis pesirengimas per daug nesiskirs.

Pagal komplektaciją „KK Alkani“ jau prieš sezoną atrodė kaip TOP5 lygos komanda, tačiau sezono startas nebuvo tobulas. Per penkias (2-3) rungtynes įveikti tik „RRKK&Bendorėliai“ bei labai ilgą laiką strigusi „O.P.A.“ su kurią jau ne vieną sezoną vyksta principiniai susirėmimai, užsimezgę „mažosios“ taurės turnyruose.

Per likusias aštuonias dvikovas „KK Alkani“ (6-2) patyrė jau tik dvi nesėkmes. Sausio 27 dieną rezultatu 64:84 pralaimėta „Broliams Šaunuoliams“, o kovo 10 dieną baigiant reguliarųjį sezoną „Inwido“ (41:43).

Rungtynės kurios iš pirmos pažiūros, keturių pergalių seriją išgyvenusią, komandai neturėjo sukelti jokių problemų tapo kertinėmis. Nes kovo 17 dieną „KK Alkanų“ varžovą ketvirtfinalyje į kurį komanda pateko pirmą kartą jaus lėmė kiti. Nežinau kokios mintys sukosi komandos žaidėjų galvose kovo 10 dieną, tačiau pergalę norint gyventi ramiau prieš „Inwido“ reikėjo pasiekti, o ir šansų tą padaryti tikrai buvo net ir neturint kelių svarbių žaidėjų. Varžovas buvo kiek nuvertintas, o ir pati „Inwido“ po ilgos, geros atkarpos su savo trimis beviltiškais pralaimėjimais paeiliui visus kiek užmigdė.

„KK Alkanų“ vadovas Pranas Šarka ir daugelis komandos žaidėjų kelių kovo 17 dieną dvikovų laukė su nerimu, nes ten sprendėsi kokią kliūti komanda savo kelyje sutiks būtent pakeliui į pusfinalį. Su visada pagarba „Inwido“ už jų titanišką darbą šį sezoną manau „KK Alkaniems“ žaisti su jais tikrai nėra tas pats kas su „TG Sokol“ prieš kurią varžovų lyderiui Vytautui Sauliui surengus 44 taškų šou buvo pralaimėta net 50:89.

Galima juokauti, kad vieną kartą jau pabėgę nuo „TG Sokol“ antrą kartą pildantis mano prognozėms „KK Alkani“ to nepadarys...

Bijoti, kad tokios prastos rungtynės pasikartos gal ir neverta, tačiau komandų jėgos artėjant sezono kulminacijai, po kurios visi prisimins tik nugalėtojus yra skirtingos. Nors „TG Sokol“ rezultatu 46:48 ir pati nusileido „Inwido“. Būtent šis pralaimėjimas į turnyrinės lentelės viršuje ir įnešė tam tikros destrukcijos.

„KK Alkani“ patys nulėmė savo likimą ir kai suprato kas jų gali laukti, ištaisyti „klaidą“ patiems buvo per vėlu. Visgi galiausiai gautas palankiausias iš visų įmanomų varžovų ketvirtfinalyje ir galimai patekimas į pusfinalį nieko per daug nepakeis, jeigu komanda liks be medalių. Kolks skirtumas tu ketvirtas, penktas ar šeštas? Liaudis myli tik čempionus, kartais dar prisimena geras kovas...

Kitose keturiose šiame sezone pralaimėtose rungtynėse „KK Alkani“ didelių šansų pakovoti dėl pergalės kaip ir neturėjo: „MF“ (-19), „TG Sokol“ (-38), „Negeri“ (-7), „Broliai Šaunuoliai“ (-20).

Žvelgiant į bendrą visų 13-kos „KK Alkanų“ rungtynių paveikslą, toji dvikova su „Inwido“ atrodo kaip gražiam paveiksle iš konteksto iškrentanti juoda dėmė. Tai buvo vienintelės rungtynės kai labiau patyrusi už optentus komanda nesugebėjo pelnyti bent 53 taškų. Šį kartą negelbėjo ir gynyba! „Inwido“ pelnyti 43 taškai buvo mažiausiai kiek šį sezoną sugebėjo kažkas įmesti alkaniems. Įdomu ir tai, kad pirmas keturias pergales pastaroji komanda surinko į savo krepšį neprasileidusi 50-ties taškų, sekančias tris 60-ties, o vienintelė „Šaras sugriovė Marčėlą“ buvo įveikta net ir viršijusi šią ribą (71:67). Kai „KK Alkani“ rinko pirmus savo keturis pralaimėjimus į jos krepšį skriejo 72, 89, 80 ir 84 taškai. Iš šių kelių pastebėjimų galima daryti bendrą išvadą, kad komanda arčiau sėkmės bus apsigynusi, tačiau prieš geriausias komandas tai padaryti alkaniems lengva nebūna niekada. Tą patį patvirtina ir praleidžiamų 60,85 taškų į savąjį krepšį vidurkis. Blogesnį po reguliaraus sezono turėjo tik šešios komandos. Gal šis rodiklis neturėtų per daug gąsdinti, tačiau išsipildžius vienai mano prognozei „KK Alkaniems“ tektų varžytis prieš geriausią lygoje puolimą demonstruojančias komandas. Visi keturi mano ketvirtfinalių favoritai šį sezoną sudaro TOP4 rezultatyviausių bei naudingiausių lygos komandų.

Puolime „KK Alkani“ demonstruoja gana solidų krepšinį (62,38 taško), patikimai kovoja dėl atšokusių kamuolių (41,00), susikuria daug antrųjų šansų, taip pat ekipa praranda tik po 12,69 kamuolio kas yra vienas geresnių rezultatų visoje lygoje. Žaidžiant su „Negerų“ komanda pusfinalyje tai būtų begalo svarbūs akcentai.

„KK Alkani“ niekada nebuvo super žvaigždžių komanda, tačiau jos selekcija kas sezoną vyksta išlaikant tuos pačius principus, mažai besikeičiantis branduolys sudarytas iš aikštelės darbininkų prie kurio prijungiama viena kita gerai krepšinio visuomenei žinoma pavardė. Komandoje yra žaidęs talentingas įžaidėjas Paulius Cinelis, mėgėjų lygose vienu metu dominavęs centras Vitalijus Danilovas, universalus žemaitis Martynas Rimkus ar vėliau varžovų net toje pat SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE nuviliotas Andrius Gaidys. Teko prieš kelias dienas stebėti įžaidėjas dabar gina Šilutės „Šilutės“ (NKL) komandos garbę ir antroje pagal pajėgumą Lietuvos krepšinio lygoje jau rado savo vietą. Staigus, darbštus ir turintis didelį norą vaikinas pasiekė daug, o alkaniems turėtų būti garbė, kad ir jie prisidėjo prie jo tobulėjimo tam tikru karjeros momentu.

Antrą sezoną komandoje žaidžia Deimantas Pavlovskis, tai vienas iš geriausių mėgėjišką krepšinį žaidžiančių gynėjų mieste. Tiesa bent kol kas daugeliui komandų atstovaujantis krepšininkas „KK Alkaniems“ gelbėjo ne ką dažniau nei praėjusį sezoną (5 rungtynės), o jo tikrąją svarbą komandos rezultatams matuosime labai greitai. Čiurnos trauma kurią jis patyrė kovo 18 dieną mano akimis į „didžiosios“ taurės turnyrą įneša dar daugiau neaiškumo. (Ne)žais?

Šį sezoną jis netoks rezultatyvus (25,40 – 28,00), praščiau kovoja dėl atšokusių kamuolių (4,60 – 8,11) ir renka mažiau efektyvumo balų (22,60 – 26,11). Tiesa ženkliai yra išaugęs jo tolimų metimų realizacijos procentas (38,71% - 28,57%).

„Negeriems“ trūks tokio rango rungtynių patirties ir juos kiek kaustys įtampa. Nors komandų prigimtis sako, kad matysime gerą komandinį krepšinį aš asmeniškai manau, kad netrūks ir atkarpų kai matysime vieno ar kelių žaidėjų bandymų parodyti savąjį „aš“.

Labai daug priklausys nuo jau aptartos mikro dvikovos tarp dviejų lygos masteliais super žvaigždžių Raimondo Sadkausko ir Deimanto Pavlovskio. Prognozuoju, kad jeigu toks pusfinalis aplamai vyks, jį po dramatiškos kovos 6-9 taškų persvara laimės reguliaraus sezono nugalėtojais „Negeri“ (55%-45%). Kol visi lauks dramos kitame pusfinalyje, jos bus ir čia.

Bronzinių rungtynių intrigos

 

Jeigu „TG Sokol“ įveiks „Zarasų“ barjerą jie eis iki galo ir „KK Alkaniems“ rungtynėse dėl trečios vietos daug šansų tikrai nepaliks. Toks pats scenarijus kartotusi ir žaidžiant su „Broliais Šaunuoliais“, tačiau šie praradę čempionų sostą gali būti kiek prislėgti, o gal ir visai nemotyvuoti. „TG Sokol“ bronzinėse rungtynėse bet kuriai varžovų komandai nebus saldainiukas. Lygoje 11-tą sezoną dalyvaujantis kolektyvas per kelis metus „perinko“ sudėtį, o žaidėjų žaidusių dar pirmajame sezone sąraše vos du. Įdomu, kad „Broliai Šaunuoliai“ bei „Negeri“ tokių žaidėjų turi po tris.

 

Jei dėl „mažosios“ taurės turnyro bronzos kovos komandos kurios mano manymu ir turi didžiausią tikimybę tą daryti, dvikova turėtų baigtis dviženkliu skirtumu ir „TG Sokol“ komandos pergale. Gal rungtynės ir nesibaigs taip kaip 2018 metų gruodį, tačiau intrigos antroje rungtynių pusėje daug neturėtų būti. Tarpusavio rungtynes tarp „KK Alkanų“ ir „TG Sokol“ net 89:50 laimėjo pastaroji komanda. Klausimas tik ar lengva pergalė reguliaraus sezono rungtynėse nepadarys meškos paslaugos? „TG Sokol“ reguliaraus sezono metu dominuoja jau ne vieną sezoną, tačiau atėjus svarbiausių kovų metui traukiasi į šešėlį, komanda jau dabar turi įrodyti, kad gali kažką nuveikti ir atkrintamųjų varžybų metu. Manau ir daugeliui žaidėjų patekimas į pusfinalį, ar net finalą (to neprognozuoju) padėtų atsikratyti kažkokių svarbiausių sezono kovų baimių. Aiškus komandos psichologiją pirmieji dar tikrins „Zarasų“ komandos vyrai.

 

Apie „KK Alkanų“ kolektyvo nusiteikimą ir motyvaciją kalbėti manau neverta. Net ir su sveiku, geriausią sportinę formą demonstruojančiu Deimantu Pavlovskiu ji būtų/bus ryški finalo ketverto autsaiderė. Aišku gavus šansą juo pasinaudoti bent pabandyti verta. Jeigu „KK Alkani“ finalo ketverto rungtynėse bandys konkuruoti, varžovams duos geros kovos juos liaudis prisimins, tačiau jeigu nepavyks sužaisti bent arti savo galimybių viskas bus priešingai...

 

„TG Sokol“ 2014/2015 m. sezono pusfinalyje atkakliai priešinosi būsimiems čempionams („KK Išjunk šviesą“), o vėliau bronzinėse rungtynėse neturėjo jokių šansų žaisdami prieš „Fabinius“. Ir vien dėl tų rungtynių nelabai kas ir atsimena, kad „sakalai“ jau kartą buvo nuskritę į finalo ketvertą. Sutapimas ar ne, tačiau ir tą sezoną komandoje rungtyniavo Vytautas Saulis.

 

„KK Alkaniems“ norint išvengti bronzinių rungtynių ir patekti į finalą manau reikėtų kiek tvirtesnio stuburo. Prieš TOP3 komandas alkani šį sezoną taip ir nelaimėjo, tiesa įdomu ir tai, kad „TG Sokol“ paslydo taip pat. Buvo pralaimėta „Broliams Šaunuoliams“ ir „Negeriems“. Abi komandos labai panašiu stiliumi pralaimėjo ir „Inwido“.

 

„KK Alkani“ galingą varžovą („sakalus“) statistikos suvestinių grafose lenkia tik pagal baudos metimų taiklumą (56,76%-45,21%) bei prarastus kamuolius (12,69 – 15,92). Reguliaraus sezono metu vykusios tarpusavio rungtynės mane asmeniškai kiek nustebino, jei „KK Alkanų“ gynyba (60,85 vid.) man visą sezoną neatrodo labai patikima, tai puolime pelnyti 50 taškų man pasirodė labai mažai.

 

„TG Sokol“ ekipai tai buvo rezultatyviausios sezono rungtynės, o beveik pusę taškų (44/89) surinko Vytautas Saulis. Pergalę pasiekusi komanda pataikė 9 tritaškius (45,00%). Įdomu tai, kad šį sezoną abi komandos varžovams iš toli leidžia atakuoti kiek daugiau nei po 24 kartus, o į „KK Alkanų“ krepšį vidutiniškai krenta vienu tritaškiu (6,54) daugiau, nei į „TG Sokol“ (5,54).

 

„KK Alkanų“ sėkmė atkrintamosiose daugiausiai priklausys nuo ekipos gynybos. Šis žaidimo elementas neretai šlubuoja ir komanda privalo patobulėti jau ketvirtfinalio etape. Vaikiškų klaidų, gynyboje, TOP3 lygos ekipos kai runtynėse bus sprendžiami medalių klausimai tikrai nedovanos. Komanda mano akimis turi pakankamai galinčių apsiginti krepšininkų, tačiau komandinė gynyba nėra iki galo sustyguota. Gal tą įtakojo ir tai, kad komanda nevisada turėdavo pakankamai žaidėjų savo rotacijoje? Kažkiek galvoju, kad turint rikiuotėje Deimantą Pavlovskį žaisti gynybinį krepšinį nėra pats geriausias sprendimas jokiai mėgėjų komandai.

 

„TG Sokol“ nežaidžia šį sezoną puolime taip gerai kaip esame pratę, bet kai nesiseks užpulti ji manau gali pademonstruoti labai solidžią gynybą, tačiau tam turėtų kiek apriboti kai kurių žaidėjų minutes ir tikriausiai dažniau taikyti asmeninę gynybą. Aišku Valdemar Lodziato gal ir nebūtų pati maloniausia užduotis prie tritaškio vaikytis kažkurį iš varžovų puolėjų.

 

„TG Sokol“ tikrai nėra neįveikiama komanda, net ir tokiu atveju jei rotacijoje turės visus svarbiausius savo žaidėjus. Yra silpnų vietų per kurias reikėtų smogti ir man asmeniškai bus labai įdomu pažiūrėti ar jų ekipos varžovai atras.

 

Šalčininkų rajoną reprezentujanti komanda turi galingą centrą Valdemar Lodziato ir jį būtinai turi išnaudoti prieš „KK Alkanus“, kurių aukščiausi žmonės nėra tokie fiziškai stiprūs, o dar ir šį sezoną nedemonstruoja geriausių savo gebėjimų. Aišku vien tik planas kišti kamuolį į baudos aikštelę vidurio puolėjui rakto į pergalę negarantuos. Valdemar Lodziato geriausiai puolime žaidžiantis centras kada nors vilkėjęs „TG Sokol“ komandos marškinėlius, jį pristabdyti gali tik aukšti, tvirti bei didele fizine jėga pasižymintys aukštaūgiai. Žaizdamas prieš krepšininkus kurių jis negali išstumti iš po krepšio Valdemar Lodziato kiek stringa, jis nepasižymi geru metimu iš distancijos, taip pat nevisada linkęs nusimesti kamuolį kai prieš jį dvigubinama gynyba. Nors tai geras žaidėjas kiek teko matyti nevisose komandose randa tokią šiltą vietą kaip dabar „TG Sokol“.

 

Kaip ir visa „TG Sokol“ (45,21%) svarbiausias komandos aukštaūgis labai prastai meta baudos metimus (40,54%). „Hack – a – Valdemar“! Pats Valdemar Lodziato šį sezoną per rungtynes taisykles pažeidžia vos po 1,18 karto, todėl apriboti jo gynybos laisvę ir žaidimo minutes varžovams yra labai sudėtinga, jau nekalbant apie jo visišką eliminavimą iš rungtynių.

 

Trumpas atkarpas naudingai gali žaisti gynybinio stiliaus „PF/C“ Edgar Kolendo. Šį sezoną jis į atkrintamųjų varžybų traukinį spėjo tik reguliaraus sezono finiše (žaidė tik 4 kartus), buvęs vienu iš svarbiausių ankščiau jis dabar yra tapęs tuo žaidėju kuris praktiškai nežiūri į krepšį, o jo nauda daugiau matuojama pastatytomis užtvaromis, kamuolio skirtstymu. Edgar Kolendo vertė likusioje sezono dalyje gali kiek pakilti, viena to priežasčių Tadas Girnius. Šis aukštaūgis rungtynėse su „BC Ponais“ vasario 10 dieną patyrė čiurnos traumą ir jo dalyvavimas likusiose sezono rungtynėse bent jau man atrodo po dideliu klaustuku. Jei po 5,50 taško ir 7,63 atšokusio kamuolio vidurkius per 8 šio sezono dvikovas fiksavęs žaidėjas ir žais tikrai nesitikiu, kad jis demonstruos labai gerą žaidimą. Tadą Girnių traumos kamuoja jau ne vieną sezoną, o „TG Sokol“ be jo svarbiausias sezono rungtynes žaidė jau ne kartą.

 

Lyginant „TG Sokol“ 2014/2015 m . sezono sudėtį kuri dalyvavo pirmajame ekipos finaliniame ketverte ir dabartinę, skirtumas akivaizdus. Manyčiau, jei „sakalai“ dabar susimaus jiems kažkiek turėtų būti ir gėda. Šį sezoną ir tą prieš 4 metus konkurencija lygoje labai skirtingo lygio.

 

Svertai kurie galėtų aplyginti jėgų santykį būtų geras „KK Alkanų“ kolektyvo tritaškių pataikymas, varžovų laisvės ant „ūselio“ suvaržymas. Jeigu nepavyksta visiškai apsiginti baudos aikštelėje, net ir dažnai rotuodami žaidėjus alkani vargu ar kuo nustebins. Intriguotų ir Deimanto Pavlovskio bei Vytauto Saulio mikro dvikova, tačiau labiau tikėtina, kad svarbiausiu „KK Alkanų“ žaidėju čia taps Ovidijus Kriaunaitis.

 

Žaidėjas iš kurio tikėjausi kiek daugiau šį sezoną renka po 13,00 taško (10,64 naud. bal.), tačiau jo sportinė forma nuolat kyla aukštyn. Paskutiniai du susitikimai Ovidijui Kriaunaičiui buvo labai sėkmingi. Jis rinko po 19,50 taško, atkovojo po 6,00 atšokusius kamuolius ir fiksavo po 17,50 naudingumo balų vidurkį.

 

Prie „KK Alkanų“ komandos šį sezoną prisijungęs atakuojantis gynėjas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE pirmą krikštą gavo vilkėdamas „Negerų“ komandos raudoną maikę, todėl jau pusfinalyje jo gali laukti labai įdomi dvikova. „Negeri“ siekė aukštų tikslų, jaunas žaidėjas tada daug nežaidė, tačiau dabar bus motyvuotas parodyti ką yra išmokęs.

 

Vertinant objektyviai Ovidijus Kriaunaitis vienintelis šio sezono „KK Alkanų“ komandos papildymas davęs apčiuopiamos naudos. Rolandas Bajoras ir Gytis Mackevičius žaidė mažai ir kalnų nenuvertė.

 

Teko akį užmesti į „Vilniaus krepšinio lygos“ (VKL) 3 diviziono pirmenybes ten Rolandas Bajoras su „BC Kibirais“ kurie dar praėjusį sezoną žaidė SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE nukovė 1/16 etape „BC Irsaną“. Rolandas Bajoras rinko po 16,00 taškų, 7,00 atšokusius kamuolius ir 17,00 naudingumo balų. „BC Irsana“ buvp poros favoritai ir krito kiek manau netikėtai (60:64; 57:70). Komandoje prieš kurią laimėjo Rolandas Bajoras žaidžia gausus būrys esamų ir buvusių mūsų lygos žaidėjų. Nerijų Pigagą, Karol Ruselevič ir Eimantą Leipų dar matysime ir šio sezono atkrintamosiose.

 

Iš svarbesnį vaidmenį „KK Alkanų“ komandoje 2017/2018 m. sezone turėjusių arba bent jau 10 dvikovų žaidusių žaidėjų šį rotacijoje nėra vos trijų, o tai reiškia, kad komandos branduolys išliko beveik nepakitęs. Po 4,45 taško rinkęs Tautvydas Palaima persikėlė į „MF“, Paulius Cinelis nežaidė, o Aurimas Gudavičius pasirodė aikštelėje vos kartą. Pastarųjų dviejų žaidėjų komandai pirmą kartą patekusiai į ketvirtfinalį ir turinčiai didelius šansus eiti dar toliau labai trūks. Komandos gynėjų grandis lyginant su kitomis potencialiomis finalo ketverto dalyvėmis atrodo labai kukliai. Nežaidžiant Deimantui Pavlovskiui viskas gali atrodyti dar liūdniau.

 

Be Deimanto Pavlovskio ir Ovidijaus Kriaunaičio „KK Alkani“ dar turi su „KK Išjunk šviesą“ komanda per tris sezonus visų trijų spalvų medalius laimėjusį Gytį Mackevičių, tvirtus gynėjus Justą Ulecką (10,00 tšk.) ir Kęstutį Juonį (8,17 tšk.). Abu nepasižymi geru driblingu bei stabiliu metimu iš distancijos, tačiau prasibrovę arčiau krepšio yra gana pavojingi, gali žaisti nugara į krepšį. Visgi sudėjus jų minusus ir pliusus, kozirių varžovų rankose bus gerokai daugiau.

 

Jei svarbiausias sezono kovas praleistų Rolandas Bajoras arba jam žaidimas nesiklijuotų „KK Alkani“ centro pozicijoje turėtų vienintelę opciją, dvimetrinį Karolį Marcinkų kuris šį sezoną atkovoja po 7,00 atšokusius kamuolius, žaidžia sėkmingai trumpas atkarpas gynyboje, tačiau 1,88 pelnyto taško vidurkis net ir antram ekipos vidurio puolėjui yra labai kuklus. Šį sezoną per 8 rungtynes jis pataikė 7 dvitaškius iš 29, 1/6 baudos metimai.

 

Jei atmesime Praną Šarką kuris šį sezoną renka tik po 1,64 taško (2,27 atk. kam.) ir pastaruoju metu už aikštelės ribų buvo matomas su rankos įtvaru „KK Alkanų“ stovykloje lieka keturi gero lygio krašto puolėjai.

 

Nuo šių muškietininkų pasirodymo jau pirmosiose rungtynėse su „Inwido“ priklausys didžioji dalis ekipos galutinio rezultato. Šį sezoną, gerokai prasčiau ir rečiau žaidžia, vienu iš 2017/2018 m. sezono atradimu, man asmeniškai tapęs Kristijonas Klečkauskas (5.60 – 9,94 taško, 6,00 – 9,53 atk. kam., 6,60 – 15,06 naud. bal.). Nevisada vietą aikštelėje randa Romuald Zemlianskij kurio pelnomų taškų vidurkis nuo 12,69 sumenko iki 9,40. Šį sezoną jis pataiko 1/3 savo tolimų metimų, kad nėra labai blogai, tačiau 1,5 pataikytas tritaškis nemanau, kad yra rodiklis kuriuo didžiuojasi ir pats „KK Alkanų“ komandos snaiperis. Praėjusį sezoną jis pataikydavo po 2,40 tokio metimo. Įdomu ir tai, kad sezoną baigė sumetęs lygiai 1/3 kaip tą daro ir dabar. Romuald Zemlianskij – krepšininkas kuris sulaukęs savo dienos gali pridaryti rūpesčių bet kokios komandos gynybai. Pavyzdžiui šį sezoną jis daugiausiai taškų sumetė į „Negerų“ krepšį (23 tšk., 7/8 tritaškiai, 26 naud. bal.). Deja jo pastangų tada trūko, pralaimėta rezultatu 73:80. Iki šių rungtynių per tris jis buvo pataikęs 1/11 tritaškį, o tai dar kartą pasako, kad tai žaidėjas kuris mes kol pataikys, o juo komandos draugai pasitikės ir toli skirdami tam tikrus derinius ar kombinacijas būtent jam.

 

Kritę Romuald Zemlianskij bei Kristijono Klečkausko statistikos rodikliai „KK Alkaniems“ smarkiai planų nesujaukė, nes šį sezoną kiek pasitempė kiti du krašto puolėjai. Kristijono Klečkausko minutes sėkmingai išnaudojo Vytautas Dzindulis (7,18 tšk., 8,45 atk. kam., 10,82 naud. bal.), o Mindaugas Zalatoris aplamai tapo vienu iš ekipos koziriu. Patyręs puolėjas rinko po 13,86 taško, atkovojo po 8,29 kamuolius (13,86 naud, bal.), bėgo į greitą puolimą, 36,59% taiklumu sumetė tritaškius. Tiesa rungtynėse prieš „Inwido“ jis sužaidė prastai kaip ir visa komanda (7 taškai, 7 atk. kam., 4 naud. bal.), o teisybės dėlei tai buvo vienintelės rungtynės kurias jis šį sezoną žaidė prieš TOP6 komandą.

 

Tikėtinas „mažasis finalas“ tarp „TG Sokol“ bei „KK Alkanų“ (70% - 30%), antrai komandai nieko gero nežada. Jų pergalės 2018/2019 metų sezone baigsis sulig „Inwido“ sukramtymų. Nesvarbu su kuo alkani žais toliau, jie neturės favoritų statuso. Asmeniškai labai tikiuosi, kad „KK Alkani“ demonstruos gerą krepšinį, netaps patrankų mėsa, o jiems viskas klostysis geriau nei Vytautui Dzinduliui praėjusio sezono „mažosios“ taurės finalo ketverte. Pusfinalio rungtynėse prakirstas antakis, finalo lūžęs raktikaulis...

Kova dėl aukso bus įdomi, tačiau galiausiai laimės „Broliai Šaunuoliai“

Prognozuoju, kad pirmą kartą per dešimt sezonų į finalą patekę „Negeri“ jame bus sustabdyti „Brolių Šaunuolių“, kurie pratęs savo dominavimą SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE ir taps antra komanda lygos istorijoje kuriai pavyko laimėti lygą du sezonus iš eilės. Manau, kad šioje komandoje yra tiek patirties, meistriškumo, kad nuo kovo 24 dienos vis garsiau kalbėsime apie šios ekipos galimybę laimėti trečią čempionų tilutą. Ne kiekviena komanda gali pasigirti, kad tiek kartų pasiekė bent jau pusfinalį. „Broliai Šaunuoliai“ keturis kartus žaidė finale, o penktas kartas netrukus!

Vertinant ir gynyba, ir puolimą, jie labai universalūs ir lankstūs. „Negeriems“ pritrūks žaidėjų, „šaltų“ galvų, o galiausiai ir patirties. Užjaučiu šią puikią komandą ... Labai gaila bus, jei finale nutrūks 16 pergalių serija. Tiek pergalių manau į finalą „Negeri“ ir atsineš, nebent susikrovę prieš „O.P.A.“ pirmose ketvirtfinaliuose rungtynėse saugų pranašumą, Giedriaus Kvakšio 2009/2010 m. sezonui pirmą kartą suburti vyrai kiek atsipalaiduos.

Atrodo, kad šį sezoną finalo rungtynės bus ypatingos. Jose kovos lygos mohikanės. Iš ilgametės patirties žinau, kad komandinės ir asmeninės statistikos finale neturi jokios reikšmės. Kas buvo iki finalo jame negalioja. Čia svarbiau – charakteriai, patirtis ir sėkmė.

„Negeri“ bei „Broliai Šaunuoliai“ efektyviausios ir rezultatyviausios lygos komandos, todėl maža tikimybė matyti velniškai rezultatyvų finalą gyva. Finalo underdogai šį sezoną pataiko 34,15% tolimų metimų, o tai yra geriausias rodiklis visoje lygoje kurį reikės išnaudoti ir paskutinę sezono dieną.

Kaip ir minėjau „Broliai Šaunuoliai“ yra šį sezoną dažniausiai klystanti lygos komanda, tačiau dovanų jie dalino ir praėjusį sezoną kai lipo ant nugalėtojų pakylos. Finale prieš „ŠKK Šnapius“ (71:67) būsimi čempionai suklydo 14 kartų, jų sezono vidurkis buvo beveik 17-ka.

Prieš konkurentus ketvirtfinalyje, pusfinalyje „Negeri“ turės didelį pranašumą gynėjų grandyje. Tokio didelio skirtumo neįžvelgiu kai lyginu reguliaraus sezono nugalėtojus su tik laipteliu žemiau likusiais „Broliais Šaunuoliais“. Taip Raimondas Sadkauskas, Giedrius Kvakšys ar Gediminas Mateika kiek aštresni ir labiau mėgsta veržtis, tačiau savų svertų turės ir tokie žaidėjai kaip Simas Liepinaitis, Darius Jovaiša, Mantas Statauskas, Marius Krukonis ar Vytenis Bajorūnas. Turint daugiau skirtingo stiliaus žaidėjų kiek lengviau prisiderinti prie varžovų pasiūlytos gynybos. „Broliai Šaunuoliai“ išgaudę varžovų snaiperius ir neleidę jiems kontratakuoti įgytų daug svertų laimint finalinį susitikimą.

Rimti rūpesčiai lauks Gedimino Astrausko ir Rapolo Čepės grumtynėse su Gediminu Povilausku. Prieš kelis sezonus „Negerų“ komandoje vietos neradęs Mantas Kazlauskas taip visada nori kuo geriau pasirodyti prieš buvusius komandos draugus. Puolėjas kuris šį sezoną renka po 17,67 taško (15,67 naud. bal.) praėjusių metų finale nežaidė, o šį tikrai norės prisidėti prie komandos triumfo.

Praėjo beveik metai, o „Broliai Šaunuoliai“ į finalą keliaus net turėdami daugiau žaidėjų. Šį sezoną gana maloniai nustebino ekipos senbuvis Andrius Jurkonis (5,44 tšk.), o iš „Tores“ komandos atvykęs Mantas Statauskas (20,25) pagal pelnomus taškus nusileidžia tik Dariui Dūdėnui (24,20).

Labai smagu matyti, kad komandose visi žaidėjai turi savo rolę ir funkcijas, tokių kurie ateitų ir pasėdėtų ant suolo paprasčiausiai nėra. Aišku gili „Brolių Šaunuolių“ sudėtis jiems suteikia milžinišką pranašumą prieš aštuonis žaidėjus turinčią „Negerų“ komandą.

Šį sezoną „Negeri“ (01-13) su čempionais susitvarkė be didesnių ceremonijų, rezultatu 75:61. Raimondas Sadkauskas pelnė 20 taškų, o sezono rungtynes sužaidęs Gediminas Mateika net 33. Nugalėtojai pataikė 10 tolimų metimų su net 41,67% realizacija. Prastą dvikova sužaidė abu aukštaūgiai. Rapolas Čepė ir Gediminas Astrauskas surinko kartu 6 taškus ir atkovojo 12 atšokusių kamuolių, kai kiekvienas atskirai šį sezoną turi labai panašų pastarajam skaičiui vidurkį. Rungtynes praleido broliai Andrius ir Giedrius Kvakšiai, tačiau „Brolių Šaunuolių“ stovykloje nuostoliai buvo žymiai didesni. Rungtynes praleido: Gediminas Povilauskas, Mantas Statauskas, Laurynas Ralys ir Mantas Kazlauskas, o vyrai čia reikalus tvarkė „6 x 6”.

Praėjusį sezoną žaisdami TOP16 etapo grupėje „Negeri“ netiksliai pasiskaičiavo įmestų-praleistų taškų santykį ir dėl šios priežasties į pirmą vietą grupėje praleidę „MF“ jau ketvirtfinalyje į porą gavo „Brolius Šaunuolius“. Serija baigėsi dviem pralaimėjimais (77:63, 72:63). „Negeri“ bandė kovoti, tačiau ilgesnis varžovų atsarginis suolas tapo rimtu privalumu. Vertinat tik nuo suolo kilusių žaidėjų taškus skirtumas buvo akivaizdus Vertinat tik nuo suolo kilusių žaidėjų taškus skirtumas buvo akivaizdus 36-4. Bendroje dviejų ketvirtfinalio rungtynių sumoje „Negeri“ kovą dėl vietos pusfinalyje pralaimėjo 23 taškais. Nesugebėjo komanda kontroliuoti ir lentos, nors Gediminas Povilauskas buvo laikytas ant gana trumpo pavadėlio.

Praėjusį sezoną „Broliai Šaunuoliai“ 93:83 laimėjo ir reguliaraus sezono susitikimą. Ten prireikė ir pratęsimo, jį čempionai laimėjo 17:7. Abi komandos pataikė 21 tritaškį, žaidė atakuojantį krepšinį, o „Negeriems“ gyvenimą palengvino dvikovą praleidęs Gediminas Povilauskas. Po pirmos rungtynių pusės atsilikę „Negeri“ tada trečią kėlinį laimėjo 23:9, o ketvirtajame vytis varžovus jau buvo priversti broliai (30:21). Nepasakysių nieko naujo „Negeriems“ intensyviose rungtynėse pritrūko ramybės, o vėliau ir jėgų.

Nesu ekstrasensas, tačiau manau, kad šio sezono finalas tarp „Negerų“ baigtusi labai panašiai kaip ir šių komandų susirėmimai ketvirtfinalio serijoje. Abi komandos pelno iki 145 taškų, o „Broliai Šaunuoliai“ čempionų taurę į viršų kels pasiekdami pergalę 7-11 taškų persvara. Tikimybė: 60%-40%.

Praėjusį sezoną „Broliai Šaunuoliai“ per pačių neapdairumą, šiemet nes kito kelio nėra. „Negeri“ kaip ir pernai eis kaip į karą. Jau praėjusį sezoną komados vadovas Giedrius Kvakšys yra sakęs, kad norint tapti čempionais, reikia nugalėti geriausias komandas, o šį kartą net ir galimybė išversti iš sosto pačius čempionus gyva. Kadangi visa apžvalga tik spelionių pobūdžio pabandysiu paspėlioti, kad „Broliai Šaunuoliai“ akcentuos Arnoldo Juchnevičiaus tritaškius, manau tą patį darytų ir „TG Sokol“, kiek įmanoma labiau bandys varginti Gediminą Astrauską, kuris šį sezoną mano akimis dar nesužaidė kažkokių išskirtinių rungtynių.

Komandų šansai iškovoti čempionų titulą

Finalų MVP

„Didžiosios“ taurės finalo ketverte dalyvaus daug aukšto lygio žaidėjų, tačiau šansą kovoti dėl auksinių apdovanojimų sau susikurs geriausiu atveju tik pusė iš jų. MVP titulas tik išskirtiniais atvejais atitenka finale nežaidusios ar jį pralaimėjusios ekipos krepšininkui, todėl ir čia išliksiu ištikimas savo pirminei prognozei. Čempionais taps „Broliai Šaunuoliai“, o MVP statulėlę į viršų kels svariausiai prie antrojo titulo išeilės prisidėjęs brolis. Gediminas Povilauskas, Darius Dūdėnas ar Darius Jovaiša trys realiausios pavardės, tačiau priklausomai nuo rungtynių eigos ir varžovų pasiūlytos gynybos solidžius skaičius finaluose gali fiksuoti ir Mantas Kazlauskas ar Egidijus Mažeika.

MAŽOJI TAURĖ

„Mažosios” taurės atkrintamųjų varžybų medis

„A“ grupė: „MF“ (9), „Visad gatavs“ (12) ir „BC Ponai“ (13)

„Mažosios“ taurės grupių etapą neoficialiai galima būtų pakrikštyti ketvirtfinaliais, čia komandos kaip ir „didžiosios“ taurės dalyvės kovoja dėl keturių vietų finalo ketverte. Vienas pralaimėjimas nei „didžiosios taurės“ porose, nei „mažosios“ taurės turnyro grupėse susiklosčius palankioms aplinkybėms netaps lemtingu, tačiau tauptytis jau nėra kada. Trys komandos „A“ grupėje nuo pat kovo 24 dienos turės žaisti geriausiai kaip tik šiuo metu gali.

Jei reikėtų rinktis grupę kurioje mūsų lauks daugiau intrigos, pasirinkimas būtų sunkus. Aš asmeniškai lygindamas „A“ ir „B“ grupes dėčiau lygybės ženklą...

Dvi komandos kurios varžysis „A“ grupėje buvo žinomos jau kovo 10 dieną. „Visad gatavs“ (12) iki pat paskutinių rungtynių lenkė tik „RRKK&Bendorėlius“, tačiau data rezultatu 73:46 sutriuškino „BC Ponus“ (13) ir palipėjo laipteliu aukščiau. Pergalę pasiekę „Visad gatavs“ vertėsi be Donato Balandžio, ponai žaidė penkiese, o tai reiškia, kad antra jų kova vėl bus kitokia.

Šį kartą prognozuočiau dramatišką „BC Ponų“ revanšą, o rungtynes norėčiau išskirti kaip pačias svarbiausias „A“ grupėje.

Trumpi pastebėjimai apie „BC Ponų“ ir „Visad gatavs“ kolektyvus, kas yra kas?

„BC Ponų“ komandą prieš „mažosios taurės“ turnyro startą galima būtų pavadinti šio turnyro underdogais, tačiau tik su tą sąlyga, kad komanda rikiuotėje vėl turės svarbiausius, žaisti galinčius savo narius bei pademonstruos tokią gynybą kaip 2018 metus apimančioje sezono dalyje.

Į „BC Ponų“ krepšį sezono starte dvi praėjusio sezono „didžiosios“ taurės finalo ketverto dalyvės „MF“ ir „Broliai Šaunuoliai“ metė tik po 52,00 taško (!). Varžovai kiek ir nuvertino ponų sugebėjimus, tačiau jie patys tikrai atliko puikų darbą ir abu kartus buvo verti pergalės. Deja abi šios rungtynės pralaimėtos dramatiškai (2,50 taško vid. skirtumu), o sezonas startavo be sensacijų.

Demonstruodami tokį norą ir nusiteikimą kaip 2018 metų lapkričio mėnesį (1-2) „BC Ponai“ galėtų pakovoti net dėl pirmosios vietos šioje grupėje. Visgi dabar komanda išgyvena savotišką krizę, turi problemų su rotacija ir panašu jau prarado pasitikėjimą savo jėgomis. Susigrąžinti jį bus sunku!

Lyginant praėjusį sezoną kuris „BC Ponams“ buvo debiutinis (2-11), su šiuo (3-10) galima pastebėti, kad praėjusį sezoną komandos sportinė forma tokiu metu kilo į viršų, šį viskas klostosi priešingai.

Sausio 6 dieną ponai vargo su Bendorėlių atstovais (46:40), o jau po savaitės (sausio 13 d.) prasidėjo septynių pralaimėjų serija kuri užsitęsė iki pat reguliaraus sezono pabaigos. Kovą dėl „mažosios“ taurės „BC Ponai“ pradeda jausdami pergalių badą.

Pataikydami tik 18,18% tritaškių (14 vieta lygoje) šį sezoną „BC Ponai“ renka po 51,00 tašką ir per 13-ka rungtynių šį vidurkį viršijo tik 5 kartus (!). Prasčiausiai visoje lygoje ponuliai meta ir baudos metimus (37,14%). Realizuoti metimai būtent nuo šios atžymos ne kartą galėjo pakeisti dvikovos eigą, o gal ir virsti kokia viena pergale.

Komandos puolimas šį sezoną sukasi apie Karolio Žibučio (11,50 tšk., 6,50 atk. kam., 2,70 rez. perd.) bei Tado Orento (10,22 tšk.) duetą. Jiems į pagalbą dažniausiai ateiną šį sezoną lygoje debiutavęs Danielius Krikštaponis (8,30 tšk., 6,60 atk. kam.).

Krašto puolėjas reguliaraus sezono metu neturėjo kažkokių labai išskirtinių dvikovų, tačiau buvo stabiliausias ekipos žaidėjas ir per 10 rungtynių turėjo vos vieną beviltišką pasirodymą, o ir jis buvo labai senai, kai „BC Ponai“ antrose sezono rungtynėse kibo į atlapus čempionams „Broliams Šaunuoliams“ (61:63). Danielius Krikštaponis tada 2018 m. lapkričio 11 dieną pelnė tik 2 taškus (1/8 metimai) ir surinko 0 naudingumo balų, manau jeigu jis būtų sužaidęs bent jau arti savo galimybių ribų „BC Ponai“ būtų tapę pirmosios sensacijos 2018/2019 metų sezone autoriais.

Be šių trijų paminėtų žaidėjų savo žodį bet kada gali tarti Lukas Ušinskas, Tadas Kaminskas ar kovo mėnesį po 11,00 taško rinkęs bei bendrą savo pelnomų taškų vidurkį (3,64) vos ne tris kartus viršijęs Vytenis Žvinys.

Gyvybiškai svarbūs komandai yra įžaidėjai Tadas Burmonas ir Lukas Beržinskas. Gal tai tik sutapimas, tačiau kai žaidė pastarasis komandos pergalių ir pralaimėjimų balansas buvo 3-4, o blogiausias rungtynes „BC Ponai“ sužaidė prieš vienus iš šio sezono favoritų „TG Sokol“ (57:67). Tadas Burmonas nepraleido nei vienų reguliaraus sezono rungtynių, tačiau po žiemos švenčių jo efektyvumo vidurkis nuo 6,2 (naud. bal.) krito iki 1,13.

Per 13-ka reguliaraus sezono rungtynių „BC Ponai“ išbandė 14-ka žaidėjų, 12-ka jų spėjo sužaisti po keturias privalomas rungtynes. Iš tų kurie nežais galima išskirti tik Luką Žalkauską. Puolėjas rinko po 6 taškus, 6,67 efektyvumo balus ir dar sugriebdavo po 9,33 atšokusius kamuolius. Pagal šį rodiklį tik sezono pabaigoje pradėjęs lankytis rungtynėse krepšininkas buvo geriausias tarp visų ponų. Visgi manau, kad komandai surinkus visus svarbiausius šios pozicijos žaidėjus Lukui Žalkauskui pademonstruoti kažką panašaus į tai ką jis rodė kai komanda turėjo problemų rotacijoje būtų labai sunku.

„BC Ponai“ iš trijų komandų patekusių į „A“ grupę reguliaraus sezono metu pasirodė prasčiausiai bei turi žemiausią reitingą (13), tačiau aš jos nebūčiau linkęs nurašyti. Nebent pati komanda sezoną nori baigti kuo greičiau ir nėra pasirengus stengtis, kovoti bei pademonstruoti visų savo turimų rezervų.

2017/2018 m. sezone „Visad gatavs“ pateko tarp aštuonių geriausių lygos ekipų, šį beveik visą praleido turnyrinės lentelės dugne. Iš „BC Ponų“ 12-tą vietą pavyko atimti tik laimėjus tarpusavio rungtynes (73:46). Pasikartosiu, kad jos buvo žaidžiamos pačiame reguliaraus sezono finiše, realiai nieko nelėmė o ponai jose nebuvo panašūs net į blogiausią savo versiją.

Praėjusį sezoną pirmą kartą per komandos istoriją prasidėjusią 2010 m. rudenį „Visad gatavs“ startavo „didžiosios taurės“ ketvirtfinalyje ir ten 76:96 bei 77:84 nusileido vėliau į finalą patekusiems „ŠKK Šnapiams“. Varžovai nežaidė pilna jėga, tačiau šansų visada pasiruošę pasiekti teigiamą rezultatą nelabai ir turėjo.

Stebint šį sezoną „Visad gatavs“ pasirodymus man asmeniškai ne kartą buvo kilę minčių, kad šios ekipos krepšininkai praėjusį sezoną suprato, kad su tokiu žaidimu kokį jie demonstruoja kelis pastaruosius sezonus „didžiosios“ taurės turnyre nėra ką veikti ir nutarė „pasimuliuoti“ reguliaraus sezono metu, kad susikurtų galimybę pakovoti dėl „mažosios taurės“. Kokie buvo tikrieji komandos planai dabar spėlioti jau nėra prasmės, bet kokiu atveju net ir laimėjusi savo pirmuosius medalius ji bus pasirodžiusi prasčiau nei 2017/2018 m. sezone. „Visad gatavs“ 2014 metų pavasarį jau dalyvavo „mažosios taurės“ (tada paguodos turnyras) finalo ketverte, tačiau pusfinalyje „O.P.A.“ ekipai nusleido 57:67, o dvikovą dėl 3 vietos beviltiškai pralaimėjo rezultatu 68:89 „BC Garazhui“ (lygoje komanda žaidė pora sezonų).

„Visad gatavs“ šį sezoną renka po 60,77 taško (6 vieta lygoje), tačiau tai, kad komanda pagal pelnomus taškus yra prie geresnių lygos dalyvių man neatrodo per daug keistai kai tenka pažvelgti į jų vietą turnyrinėje lentelėje. Pagrindinė to priežastis, kad raudonai – balti visą žaidimą stato ant puolimo, o jų pastangas gynyboje retai kada galima vertinti teigiamai. Neveltui po 65,54 taškus gaudama į savąjį ji pagal šį rodiklį blogiausia visoje lygoje.

Sudėtyje tikrai yra sėkmingai gintis galinčių žaidėjų, tačiau savo krepšio saugumu rūpintis nėra jokio noro. Šį sezoną į „Visad gatavs“ krepšį bent 62 taškų nesumetė trys komandos: „BC Ponai“ (46), „TG Sokol“ (52) ir „RRKK&Bendorėliai“ (57), tiesa tai, kad šios komandos pelnė mažiau taškų nei yra „VG“ vidurkis daugiau jų problemų renkant taškus atspindys, o ne kolektyvo apie kurį dabar kalbame pagirtinas darbas prie savojo krepšio.

Po 11 rungtynių šį sezoną „Visad gatavs“ turėjo dvi pergales, dar dvi iškovojo kai buvo prarastos net teorinės galimybės prasibrauti į „didžiosios“ taurės ketvirtfinalio etapą. Rezultatu 80:72 buvo įveikta „O.P.A.“, o 73:46 „BC Ponai“. Galima iškirti ir tai, kad abi pergalės buvo pasiektos varžovams neturint keitimų. „Visad gatavs“ palaikė tempą ir visai neatsitiktinai sužaidė dvi rezultatyviausias sezono rungtynes kurios kiek į viršų kilstelėjo ir bendrą jos pelnomų taškų vidurkį.

Iki dvikovos su „BC Ponais“ kai buvo į savo krepšį praleista tik 46 taškai visada pasiruošę turėjo trijų rungtynių seriją kai į savo krepšį praleisdavo po 71,67 taško.

„Visad gatavs“ rezultatyvumą lemia pataikytų tolimų metimų skaičius. Šį sezoną tinklelį skrodžia per dvikovą vidutiniškai po 8,16 tritaškio. Pataikydama bent 9 metimus ekipa renka šį sezoną po 67,67 taško, kai įmeta 8 ir mažiau rezultatyvumo vidurkis krenta iki 54,86 taško.

Šį sezoną „Visad gatavs“ tritaškių pagalba renka net 40,25% visų savo taškų, o pagal išmestų (430) ir pataikytų tolimų metimų skaičių (106) ji lygos lyderė. Palyginimui pagal šiuos rodiklius antroje vietoje žengianti „Meridiano“ komanda pataikė 98 metimus, išmetė 421. Šis rodiklis labai išaugo po kovo 17 dvikovos kai į „Brolių Šaunuolių“ krepšį buvo įmesta 12-ka tritaškių, o tam prireikė 43 bandymų (komandos sezono rekordai).

Pateikti rodikliai puikiai nusako kur gynyboje turėtų fokusuoti savo dėmesį „Visad gatavs“ konkurentai. Tiesa nors pataikyti iš toli šioje ekipoje gali beveik visi aikštelėje esantys žaidėjai jai trūksta stabilių metikų. Galimybių tai vadinamai rizikai tikrai yra, nors dažniausiai ypatingai pajėgesnės ekipos duoda mesti iš toli, tačiau visiškai uždaro įkirtimus ar prasiveržimus į baudos aikštelę.

Kalbant apie atskirus 2010 metais įsikūrusios ekipos žaidėjus reikėtų paminėti, kad rimtų nuostolių dėl traumų ar nesužaistų rungtynių „Visad gatavs“ neturės.

Komandai tikrai nepadės Andrius Valentinavičius (sužaidė tik 3 rungtynes), jis nėra tas žaidėjas dėl kurio indėlio komanda turėtų per daug išgyventi, tuo labiau, kad jį puikiai pakeitė reguliaraus sezono pabaigoje į komandą po kelių sezonų pertraukos grįžęs Mindaugas Burba. Puolėjas geros sportinės formos, renka po 6,50 taško, atkovoja po 4,00 atšokusius kamuolius. Pirmose keliose rungtynėse jis buvo kiek pasimetęs, nes reikėjo laiko prisitaikyti, tačiau manau su kiekvienomis rungtynėmis jis ekipai duos vis daugiau, bent jau tomis trumpomis atkarpomis kai kildamas nuo suolo turės pridėti energijos.

Antrą sezoną universalumu ir energija aikštelėje spinduliuoja puolėjas Dainius Strakšys. Jo pozicijai būdingą ūgio deficitą jis kompensuoja tvirtu kūnu, ištverme ir puikia nuojauta kur atšoks nuo lanko atsimušęs kamuolys. Vienas iš kertinių ekipos žaidėjų renka po 11,23 taško, atkovoja po 7,85 atšokusius kamuolius ir renka po 11,62 naudingumo balus. Pagal du pastaruosius rodiklius jis geriausias savo ekipos žaidėjas.

Kukliau nei praėjusį sezoną sekasi dviem svarbiems rotacijos žaidėjams Artiomui Lisovskij bei Erikui Dubovskiui. Į akis pirmiausiai krenta pirmojo vos 28,81% siekiantis dvitaškių taiklumas. Manau kaip žaidėjui kuris yra dažnai net 2-3 opcija puolime tai labai žemas skaičius. Šie žaidėjai yra dinamitas kuris dar nesprogo, tačiau gali tą padaryti bet kada. Ieškant rezervų reikėtų atsigręžti būtent į šį duetą.

Blankiau nei esame pratę reguliaraus sezono metu puolime žaidė ir „Visad gatavs“ įžaidėjas Vygantas Versockas. Tai ekipos lyderis apie kurį sukasi didžioji dalis atakų, tačiau jis ne tik sėkmingai gali traukti komandą į priekį, tačiau ją taip pat dažnai skandina skubotais tritaškiais. Šį sezoną jo rezultatyvumas sumenko nuo 17,21 iki 13,69 taško, o rezultatyvių perdavimų skaičius išliko beveik indentiškas (+0,43 rez. perd. pokytis). Sausą statistiką palikus nuošalyje galima daryti išvadą, kad Vygantui Versockui tai vienas prastesnių sezonų aplamai, jis nėra labai efektyvus pats pelnydamas taškus, nevisada suvaldo komandą, mažiau veržiasi po krepšiu. Manyčiau ir 2,54 tritaškiai iš 11,70 bandymo nėra tas rodiklis kuriuo galima būtų didžiuotis ar gąsdinti varžovų gynėjus.

Pastebėjimų apie „Visad gatavs“ kolektyvą pabaigoje būtinai reikėtų paminėti apie tarpsezonio metu įvykusią svarbių žaidėjų rokiruotę. Vietoje Luko Praskorio (19,43 tšk., 9,43 atk. kam., 2,86 rez. perd., 24,57 naud. bal.) kuris praėjusį sezoną sužaidė tik 7 rungtynes atvyko Donatas Balandis (14,75 tšk., 7,42 atk. kam., 11,25 naud. bal.). Pastarasis gal nėra toks efektyvus, tačiau rungtynėse apsilanko dažniau (12/13), taip pat lyginant su paskutiniu savo sezonu (2016/2017 m.) kai lygoje žaidė už „KK Bet Koks“ jis geriau kovoja dėl atšokusių kamuolių bei taikliau meta tritaškius. Šiuo metu su 32,31% pataikymu jis aplamai yra patikimiausias komandos metikas. Iš kitos pusės žiūrint „Visad gatavs“ komandai būtų reikalingesnis puolėjas dažniau taškus verčiantis iš po krepšio. „Perkėloje arkliai nekeičiami“, o tai reiškia, kad šį sezoną teks baigti su tokio stiliaus žaidėjais kokie buvo pasirinkti. Ar ekipos selekcija duos rezultatą pamatysime jau artimiausius sekmadienius.

Laukdamas kovo 17 dienos turo ne kartą galvojau, kad „A“ grupė būtų fantastiška, su maksimalia intrigos doze, jeigu į ją drauge su jau pamėtais kolektyvais patektų Tores“ (kai 9 komanda).Jei taip būtų nutikę „A“ grupėje bet kuri komanda galėtų pretenduoti į pirmą vietą, tačiau lygiai tokiu pat būdu kiek pritrūkusi sėkmės galėtų atsidurti turnyrinės lentelės apačioje, tiksliau už „mažosios“ taurės turnyro finalo ketverto borto.

Jeigu tą slaptą norą galima būtų pavadinti svajone, tai ji neišsipildė. Geriausia iš „blogiausių“, devinta liko „MF“ (9), o tai komanda kuri likusias dvi pranoksta ir meistriškumu, ir patirtimi. „BC Ponams“ ir „Visad gatavs“ kolektyvams įveikti „MF“ bus begalo sunku, o palikti be finalo ketverto kovų manau net ir neįmanoma. Nebent praėjusį sezoną „didžiosios“ taurės finalo ketvertę kovoję studentai visiškai subyrės ir net nebandys čia kažko įrodinėti. Taip pat galima pabrėžti nors medikai mano akimis bus šios grupės ryškūs favoritai niekas prieš juos be kovos tikrai neatsiklaups ir nenusiims kepurių. Apie tai, kad „MF“ privalo gerbti abi „A“ grupės varžoves mums kalba ir reguliaraus sezono dvikovos kai „BC Ponai“ buvo įveikti tik 2 taškais, o prieš „Visad gatavs“ lygiai tiek pralaimėta.

„MF“ pasirodymai pastaruosius keturis sezonus man primena pasivažinėjimą amerikietiškais kalneliais. 2015/2016 m. sezone užimta 9 vieta, aštuntfinalyje eliminuoti (60:55) pozicija aukščiau likę „TG Sokol“, tačiau ketvirtfinalio etape 27:52 ir 57:77 nesugebėta duoti jokios kovos „Reaktoriaus smogikų“ komandai kurie jau kurį laiką savo gyvavimą tęsia kitose miesto lygose. 2016/2017 m. sezone „MF“ pirmą reguliaraus sezono etapą baigė be pergalių (0/6), tačiau antrajame jų buvo pasiekta tiek kiek reikėjo pratęsti sezoną. Kai atrodė, kad komanda juda pirmyn ir įgauna pagreitį sekė trys pralaimėjimai TOP16 etapo grupėje (-32,67 vid.), o vėliau teko nuotaiką gerinti „mažosios“ taurės turnyre kur parodžius didelį norą ir neblogą komandinį krepšinį pavyko laimėti bronzos medalius.

Ši pergalė pakėlė „MF“ krepšininkų nuotaikas, o naujoji karta kiek priminė tą kuri 2010 ir 2011 metų pavasarį dalyvaudavo finalo ketverto kovose ir žaisdavo iš širdies.

Reguliarus sezonas banguotas gydytojams buvo ir praėjusiais metais, tačiau prieš metus padarytų klaidų TOP16 etape pavyko išvengti, galima sakyti net buvo pasirodyta kiek sensacingai (užimta pirma vieta grupėje). Dar labiau „MF“ mus nustebino „didžiosios“ taurės ketvirtfinalyje kur po dviejų pergalių (72:47 ir 64:63) buvo eliminuota poros favoritė „Kažkas Bus“.

Finalo ketverte studentai liko be nieko, tačiau stengėsi kovoti pagal galimybes ir lengvai stumdyti saves neleido, gal kiek komandai pritrūko patirties, šiek tiek ji ir perdegė. Galingas žaidimas prieš „Kažkas Bus“ gal kiek ir suteikė sparnus.

Šį sezoną „MF“ neatvyko į rungtynes prieš „Brolius Šaunuolius“, taip buvo pratęsta kvaila tradicija, po techninį pralaimėjimą (0:20) kas sezoną. Tiesa visus tris kartus toks ekipos akibrokštas atsiliepė ir jos padėčiai turnyrinėje lentelėje. Šį kainavo vietą „didžiosios“ taurės turnyre!

Šį sezoną atlikę rokiruočių sudėtyje studentai pradėjo 4 pergalėmis iš eilės. Skambiausia iš jų dabar konstatuoti jau galiu buvo prieš „KK Alkanų“ komandą likusią penktoje vietoje (72:53). Mano akimis tai buvo geriausios „MF“ komandos šio sezono rungtynės, o jos lyderis Dominykas Stankevičius (22 tšk., 12 atk. kam., 9 rez. perd., 31 naud. bal.) buvo labai arti trigubo dublio. Kitas 5 pergales medikai rinko prieš „mažosios“ taurės turnyro dalyves bei rezultatu 62:47 pargiorvė „Šaras sugriovė Marčėlą“ (7 vieta), o tai tai puikiai nusako, kad su rimtesnėmis komandomis konkuruoti šį sezoną taip ir nepavyko.

„MF“ labai prastai atakuoja iš dvitaškio zonos, 38,91% pataikymas yra vertas tik 12-tos vietos tarp visų lygos komandų, bendrą pataikytų metimų iš žaidimo skaičių kiek koreguoja tolimų metimų procentas. Su 27,11% „MF“ lygoje antroje vietoje. Tik 12-ti studentai ir pagal kovą dėl atšokusių kamuolių (34,75 vid.). Kai nepataikai galima antrą ar trečią šansą susikurti „lipant“ ant lentos, tačiau aš asmeniškai šį sezoną pasigendu komandai būdingo kovingumo, eiti, griūti ir siekti kiekvieno kamuolio, net ir 50-50 situacijose.

Sutapimas ar ne, tačiau šį sezoną vienus žaidimo komponentus „MF“ išpildo gerai, kitus blogai, o tokių tarpinių kaip ir nėra. Pavyzdžiui pagal prarastus kamuolius (12,17 vid.) ekipa lygoje šiuo metu užima aukštą antrą vietą. Komandos žaisdamos prieš „MF“ šį sezoną klysta kiek dažniau, po 13,75 karto.

Mažą klaidų skaičių galima paaiškinti tuo, kad ekipos žaidėjai retai improvizuoja, žaidžia tokį akademinį krepšinį, kai vienas žaidėjas dažniausiai bumsi kamuolį bei laukia kol jo komandos draugai atsidurs tam tikrose aikštelės vietose, tada seka keli trumpi perdavimai arba to pačio žaidėjo individualūs bandymai pelnyti taškus. Žaidimas puolime šį sezoną labai statiškas, todėl varžovų gynėjams rūpesčių kyla retai.

Praėjusio sezono finalo ketverto dalyviai renka po 53,67 taško, o į savo krepšį praleidžia labai panašiai, po 52,42. Manau, kad kieta, gynyba turėtų ir toliau būti svarbiausias ginklas galintis „MF“ dar kažkiek pakelti į viršų. Puolime sensacijų ir progreso manau jau šį sezoną nepamatysime. Galima būtų pastebėti, kad studentų gynyba dažniausiai suveikia ir varžovams nėra paranki, komanda turi daug panašaus ūgio, gerai fiziškai pasirengusių žaidėjų, todėl neturėdama įnagių kurti yra pasirengusi griauti. Įdomu tai, kad žaisdamos prieš „MF“ ir „Inwido“ lygos ekipos išmeta mažiausiai metimų iš žaidimo.

Studentiškos komandos puolimas pagirtinas nebuvo ir anksčiau, tačiau du pastaruosius sezonus jį kiek kita vaga nukreipęs buvo Julius Ščipokas. Vienas iš komandos atgimimo šauklių buvo aukšto lygio aikštelės generolas, su puikiai puolimo įgūdžiais, puikiu aikštelės matymu. Tai buvo žaidėjas kuris ne vieną ekipos draugą priversdavo žaisti geriau. Juliui Ščipokui išvykus iš Lietuvos antra opcija įžaidėjo pozicijoje turėjo tapti Simonas Krasauskas, tačiau praėjusį sezoną 14-oje rungtynių pasirodęs žaidėjas taip ir nepasirodė aikštelėje nei vienose rungtynėse. Juliaus Ščipoko jis nebūtų kompensavęs, tačiau skylę įžaidėjo pozicijoje tikrai būtų užkamšęs. Dėl nesužaistų keturių rungtynių limito šį sezoną aikštelėje nepasirodys ir Benediktas Jonuška (10,33 tšk.) kuris nors yra atakuojančio stiliaus žaidėjas esant reikalui galėtų imtis ir įžaidėjo funkcijos.

Paulius Andrijauskas baudos aikštelėje turėtų tapti galinga "MF" komandos jėga

Rimta netektimi bus ir šį sezoną nežaidęs Gražvydas Mockus. Praėjusį sezoną „legionierius“ iš Kuršėnų rinko po 10,80 taško, pataikė 61,22% dvitaškių ir buvo vienas iš „MF“ šuolio į finalo ketvertą svarbiausių kaltininkų. Finalo ketverto rungtynėse jo vidurkis siekė 15,00 taškų. Studentams pusfinalis ir mažasis finalas nebuvo sėkmingas, o Gražvydas Mockus buvo vienas iš nedaugelio šviesulių tose sunkiose psichologiškai rungtynėse.

Įvertinus viską galima daryti išvadą, kad „MF“ gynėjų grandis yra labai pažeidžiama ir gerokai praretėjusi, Donatas Garjonis (9,70 tšk., 43,14% tritaškių) vienintelis apčiuopiamos naudos galintis duoti nominalus gynėjas. Tiesa šį kartą teks kautis ne su elitinėmis lygos ekipomis, o su antroje turnyrinės lentelės pusėje visą sezoną praleidusiais konkurentais.

Žymiai geresnė situacija su puolėjais ir centrasi, čia yra didelis žaidėjų pasirinkimas, beveik visi šių pozicijų žaidėjai tvirti ir atletiški, puolime gal kam ir trūksta meistriškumo ar patirties, tačiau gynyboje visi gali grumtis kaip liūtai, tik toks kelias „MF“ komandai be lieka. Žaisti kietą, kontaktinį krepšinį, pasitikėti Dominyku Stankevičiumi (17,00 tšk.) kaip lyderiu ir pastrigus atakoms suteikti jam progų žaisti „1 x 1”.

Pasitempti manau galėtų du „MF“ šio sezono rezervai Tomas Balčius bei Edvinas Sparvelis, abu šie žaidėjai gali žaisti gerokai produktyviau nei tą darė iki šiol. Kad būtų „įdomiau“ varžovams norėtusi, kad iššautų ir tokie žaidėjai kaip Andrius Jaruševičius (5,00 tšk., 30,77% tritaškiai) ar Tautvydas Palaima (8,33 tšk., 36,84% tritaškiai). Pavyzdžiui dvikovoje prieš „O.P.A.“ pastarasis krepšininkas pelnė 27 taškus ir pataikė 5 tritaškius iš 8.

„MF“ komanda vieną įskaitinį tašką prarado be kovos, antrą dvikovoje su „Visad gatavs“ kai nusileido rezultatu 64:66, likusiose rungtynėse pranokti varžovus galimybių labai ir nebuvo. Prieš patarajai komandą atsirevanšuoti medikai galės netrukus.

Verdiktas: Susikaupę „MF“ krepšininkai demonstruos geležinę gynybą ir pelnytai iškovos pirmą vietą „A“ grupėje. Antrojo bilieto labai aktyviai sieks „BC Ponai“ ir „Visad gatavs“, tačiau čia geriau pasirodys ponuliai. Po lengvos pergalės tarpusavio rungtynėse kovo 10 dieną „Visad gatavs“ manau netinkamai įvertins grėsmes. „MF“ – 1 vieta, „BC Ponai“ – 2 vieta, „Visad gatavs“ – 3 vieta bei 40% tikimybė, kad komandos taip išsirikiuos iškovodamos „A“ grupėje po vieną pergalę.

„B“ grupė: „Tores“ (10), „Meridianas“ (11) ir „RRKK&Bendorėliai“ (14)

Dviem komandoms linksmi, o vienai nelabai nutikimai mūsų lauks „mažosios“ taurės turnyro „B“ grupėje į kurią pateko geluonį išleisti galintys lygos autsaideriai „RRKK&Bendorėliai“ (14), sezono atradimu tapusį Almantą Stankevičių šiam sezonui prisivilioję „Meridiano“ (11) vyrai bei puikiai tokių turnyrų specifiką išmanantys lygos senbuviai „Tores“ (10).

Antrojo ešelono komandos dideliu stabilumu nepasižymi, o net žaidžiant tarpusavyje jų rungtynių rezultatas rudenį kai sezonas tik prasideda ir pavasarį kai baigiasi ar artėja prie pabaigos gali būti labai skirtingas. Viena aišku, kad visos trys komandos šį sezoną renka nuo 52,77 iki 51,23 taško ir rezultatyvumu nepasižymi, įvertinus, kad komandos jaus ir kažkokią įtampą gražaus krepšinio „B“ grupės kovose galime nesitikėti.

Šį sezoną „RRKK&Bendorėliai“ neįveikė „Tores“ (51:55), o „Meridianui“ nusileido 55:56. Norėtusi būtinai paminėti, kad Bendorėlių atstovai prieš šias dvi komandas bei „O.P.A.“ (71:59) sužaidė vienas kokybiškiausių rungtynių, skaičiai gal ir nebuvo rekordiniai, geriausi, tačiau aikštelėje buvo matyti daugiau logiškų ir pamatuotų sprendimų. Tiesa bent jau „Meridianas“ nuo sausio 20 dienos padarė ne menką pažangą. Įdomu tai, kad 2016/2017 m. sezone „RRKK&Bendorėliai“ per 16-ka dvikovų pasiekė tris pergales, o net dvi iš jų buvo užfiksuotos prieš „Meridianą“ (38:34; 48:42).

„Tores“ šį sezoną įveikė jau ne tik Bendorėlius, tačiau ir tą patį „Meridianą“ 57:46, tačiau tos rungtynės buvo sezono starte kai prie „Meridiano“ vairo dar nestovėjo kapitonas – Almantas Stankevičius. Šis aukštaūgis komandų susitikime dabar vaidins didelę reikšmę, o „Tores“ nuotolius priekinėje linijoje dar apžvelgsiu vėliau.

„RRKK&Bendorėlių“ pergalė prieš bet kurį varžovą „B“ grupėje įneštų papildomo chaoso, tačiau su visada pagarba šiai niekada nepasiduodančiai komandai ji –akivaizdi autsaiderė. Raimundo Umbraso suburta komanda gyvuoja jau ketvirtą sezoną, tačiau šį vėl žengtas žingsnis atgal. Kalbant apie patį žaidimą didelio kritimo lyginant su 2017/2018 m. sezonu kai komanda pateikė ir staigmenų (pateko į TOP16) nėra, tačiau norint judėti pirmyn reikia pergalių.

Bendorėlių atstovai nepriklausomai nuo konkretaus varžovo visada bando kautis, panašu, kad komandai visiškai nesvarbu su kokio lygio komanda žaisti. Būna dvikovų kai prieš solidžius varžovus sužaidžiama neblogai, tačiau kartais ir prieš žemiau esančias komandas atsiranda žymiai daugiau bėdų. Aišku būtina paminėti, kad kartais lygos autsaiderius varžovai kiek nuvertina, o tai visiškai bus eliminuota jau dabar. Visi supranta, kad pralaimėjimas blogiausiai reguliaraus sezono komandai gali atsirūgti ir manau bandys smogti iš peties.

Pats asmeniškai po praėjusį sezoną įvykusio ekipos progreso iš jos laukiau daugiau, tačiau pirmą pergalę komanda pasiekė tik vasario 17 dieną (71:59 įveikė „O.P.A.“), prieš tai buvo pralaimėti devyni susitikimai.

Kalbant apie daugelio komandų pralaimėjimus nedideliais skirtumais pasibaigusiose, atkakliose rungtynėse galima paminėti sėkmės trūkumą, tačiau tik ne Bendorėlių atveju. Mano manymu „RRKK&Bendorėlių“ sąskaitoje turėjo atsirasti pergalės prieš „Zarasų“ (45:50), „Meridiano“ (55:56) ir „Tores“ (51:55) komandas, tačiau dabar jie patys gali kaltinti tik save, kad įskaitiniai taškai atiteko varžovams. „Zarasai“ sezono starte buvo blankūs, tačiau Bendorėlių atstovai buvo pasirengę dar prasčiau. Rungtynėse prieš „Tores“ pergalė išslydo po nedovanotinų klaidų gynyboje, kai varžovai „išmaudę“ oponentus susirinko lengvus taškus virtusius raudonu kilimu į pergalę. Labai panašiai viskas susiklostė ir su „Meridianu“, kai keli be priežiūros palikto Manto Zubricko tritaškiai nelėmė rungtynių baigtį.

„RRKK&Bendorėlių“ komandos opiausia problema yra komandinė gynyba, nes labai retai saugant savo krepšį kryptingai dirba visi penki aikštelėje esantys žaidėjai. Komanda šį sezoną 50 taškų ribą perkopė vos šešiose rungtynėse, o šis faktas rodo, kad Bendorėliai sėkmės sulauktų tik sumažinę klaidų skaičių gynyboje, ypatingai svarbiausiomis susitikimų minutėmis.

Gali pasitaikyti rungtynių kai atakuoti pavyksta aukštesniu nei vidurkiai procentu, tačiau geresni puolimo įgūdžiai pas krepšininkus per trumpą laiką neatsiranda, todėl dviračio čia „RRKK&Bendorėlių“ kolektyvas tikrai neišras, o žvelgiant į bendrą pasirodymų paveikslą ir taip matyti, kad arčiau varžovų išsilaikyti pavyksta tik tada kai apribojami jų veiksmai puolime.

Gal kartais reikėtų kiek ir rizikuoti ir nebandyti „sėdėti“ ant dviejų kėdžių. Komanda negali vienu metu sėkmingai gintis perimetre ir tuo pačiu užkamšyti baudos aikštelę. Didesnį indėlį ginantis turėtų duoti ir puolimo lyderis Valdas Vyšniauskis.

Puolime komandinį „RRKK&Bendorėlių“ krepšinį matome labai retai, todėl dažniausiai viskas po 1-2 perdavimų baigiasi metimu iš distancijos arba bandymų įsiveržti į varžovų baudos aikštelę. Ten dažniausiai varžovai jau būna pasirengę sutikti svečius, o Bendorėlių krepšininkams tenka atakuoti iš nepatogių situacijų.

Komandoje yra žaidėjų kurie po kiekvieno pramesto metimo apeliuoja į rungtynių arbitrus dėl jų nuomone nefiksuojamų pražangų. Arbitrai daro klaidų, vienos ar kitos pražangos tikrai neužfiksuoja, tačiau reakcijos į tai kas vyksta aikštelėje dažniausiai neadekvačios. Galima pajuokauti, kad komandos sudėtyje žaidžia keli LeBron James prieš kuriuos niekas negali apsiginti nepažeidęs taisyklių.

Žaidėjų „teisėjavimas“, klaidos gynyboje ir prastai įžaidžiamas kamuolys neleidžia šiai komandai pasiekti gerų rezultatų, o tai pakankamai priežasčių, kad Bendorėliai kaip komanda daugeliui varžovų keltų kažkokią baimę. Iki kelių pergalių komandai trūko taško, kelių, o iš tokių smulkmenų ir susikuria oponentai pergales, lygiose rungtynėse. Vienas neatkovotas kamuolys, nes tuo metu tu diskuotuoji su komandos draugu, kad tai jam reikėjo pakovoti dėl šio kamuolio, vienas pavėlavimas grįžti į gynybą kai demonstruoji kur ten kas lietė tavo ranką ir taip viskas sukasi ratu... Ši komanda negali leisti sau prabangos varžovams suteikti net mažiausio pranašumo ten kur jo galima nesuteikti.

Ketvirtas sezonas artėja prie pabaigos, tačiau man asmeniškai „RRKK&Bendorėliai“ vis dar labiau panašūs į mėgėjų krepšinio naujokus nei brandų kolektyvą.

Įdomu tai, kad komanda labiau koncentruojasi ne į žaidimą, o į rezultatą, nors logika sako, kad neparodžius gero krepšinio nebus ir rezultato. Vos tik varžovai pabėga ir susikrauna kiek saugesnį atotrūkį, kyla kažkokia panika, prasideda skuboti sprendimai, o tas vėliau lemia dar didesnį deficitą. Po tokių atkarpų net ir sutvarkę gynybą, pataikydami Bendorėlių atstovai vėliau varžovų nepagauna... Manyčiau atsiliekant pirmojo ar antrojo kėlinio gale 8 taškais nereikia pradėti žaisti tarytum tai būtų paskutinės susitikimo minutės.

„RRKK&Bendorėlių“ žaidėjai pergalės namą stato atlikdami sunkų bei ilgą darbą, tačiau jis sugriūti gali po kelių klaidų. Po velnių, gal reikėtų tą savo darbą pradėti gerbti? Ir neleisti per kelias minutes varžovams to namo sugriauti?

Žvelgiant į sausą statistiką matyti, kad ji lyginant su praėjusiu sezonu beveik nesikeitė. „RRKK“ šį sezoną daro kiek mažiau klaidų (12,62 prieš 14,22), blokuoja daugiau varžovų metimų (2,77 prieš 0,72), tačiau šis rodiklis manau yra vienintelio žmogaus (Augustino Stropaus) nuopelnas. Jis blokuoja po 4,00, o jam pastaruoju metu nežaidžiant bendras komandos rodiklis sminga žemyn.

Žvelgdamas į komandos sudėtį drąsiai galiu pasakyti, kad komanda turi gerų žaidėjų, aikštelėje galinčių atlikti tam tikras užduotis gerai ar net labai gerai, tačiau aš asmeniškai pasigendu universalesnių krepšininkų ir pirmojo įžaidėjo. „PG“ pozicija opiausia Bendorėlių atstovų problema, esu įsitikinęs, kad suradusi rimtą šios pozicijos žaidėją komanda imtų žaisti geriau, o daugelio žaidėjų akcijos tikrai pakiltų.

Ramūnas Linkus ir Tadas Plečkaitis šį sezoną žaidė tik epizodiškai. Abu nesužaidė privalomų keturių rungtynių ir šį sezoną aikštelėje jau nepasirodys. Tikro įžaidėjo kuris gali ne tik persivaryti kamuolį iš gynybos į puolimo zoną, tačiau ir kurti „RRKK&Bendorėliai“ neturi. Tikriausiai bent pagrindines funkcijas toliau atliks Šarūnas Jankauskas, o toliau viskas vyks pagal situaciją. Kalbant apie pastarąjį kuris vienas iš kertiniu komandos krepšininkų galima daryti prielaidą, kad jis pats būtų žymiai efektyvesnis žaisdamas dažniau be kamuolio. Tai toks žaidėjas kuriam pačiam reikia kurti progas metimui, išvesti iš užtvarų ir t.t. Jis būna ilgai su kamuoliu, varžovai jį nuolat atakuoja, vargina, o tai manau atsiliepia ir jo metimų taiklumui (42,11% dvitaškiai, 21,62% tritaškiai). Šarūnas Jankauskas praėjusį sezoną rinko po 10,56 taško, šį renka po 7,25.

Prieš rungtynes su „Šaras sugriovė Marčėlą“ (76:106) kovo 10 dieną komandos sudėtis buvo papildyta nauja pavarde. Jaunas žaidėjas Evaldas Šramaitis jau debiuto metu buvo pastebimas ir ryškus, pelnė 21 tašką (6/10 dvitaškiai), atkovojo 6 atšokusius kamuolius ir surinko 17 efektyvumo balo. Man asmeniškai kilo klausimas kodėl šio žaidėjo ekipa pasikviesti negalėjo anksčiau? Akivaizdu, kad toks žaidėjas duotų naudos, išplėstu rotaciją, kuriai manau reikia ne kiekybės, o kokybės.

Šį sezoną komandą papildė dar du solidūs naujokai , aukštaūgis Augustinas Stropus kuris renka po 8,29 taško, atkovoja po 11,71 atšokusio kamuolio, blokuoja po 4,00 varžovų metimus ir renka po 14,71 naudingumo balų, gynėjas Karolis Lentinas pelno po 9,75 taško (5,25 naud. bal.). Tai rungtynių baigtį lemti galintys lygos debiutantai, tačiau maksimalios naudos iš jų komanda dar šį sezoną negavo, abu kartu jie sužaidė tik 11 rungtynių, pirmasis 7, antrasis vos 4.

Mano nuomone „mažosios“ taurės turnyre savų planų tikrai turinčiai komandai šį sezoną kiek trūko ir tvirtesnio vyruko „4” ar „5” numerio pozicijoje, gal net to pačio Mindaugo Guobos kuris šį sezoną nežaidė. Puolėjas praėjusį sezoną gerai gynėsi, sakyčiau net buvo svarbiausias žmogus baudos aikštelėje. Taip pat jis gerai pakovodavo dėl atšokusių kamuolių (6,18 atk. kam.). Pavyzdžiui Augustinas Stropus yra aukštesnis (205 cm), turi ilgas rankas, tačiau jam akivaizdžiai trūksta fizinės jėgos, o tuo pasinaudoję atletiškesni oponentai jį tiesiog aplamdo. Aišku naujokas kiek universalesnis ir efektvyesnis puolime, geriau skaito žaidimą, tačiau jo gynyba yra labai rizikinga. Jis dažniausiai įsileidžia varžovą po krepšiu, o vėliau bando blokuoti jo metimą. Kartais tai pasiteisina, tačiau tikrai nevisada.

Kaip ir Augustinas Stropus kontaktinio krepšinio nemėgsta ir dar vienas ekipos aukštas žmogus – Laurynas Bakutis. Jis šį sezoną atkovoja daugiau atšokusių kamuolių (7,00 prieš 3,80), tačiau priešingai nei jaunesnis kolega dar ir nėra labai vikrus. Tiesa šį sezoną komandos žaidžiantysis treneris turėjo ir labai komandos mastais solidžių rungtynių.

Praėjusį sezoną prie „RRKK&Bendorėlių“ komandos prisijungęs Valdas Vyšniauskis iškart tapo puolimo lyderiu. Debiutinį sezoną jis rinko po 14,71 taško ir per 17 dvikovų šį vidurkį perlipo net 11 kartų. Šį ekipos lyderis renka po 17,64 taško ir jau turėjo tris dvikovas kuriose rinko 27-29 taškus. Valdas Vyšniauskis lyginat su praėjusiu sezonu (34,25% prieš 24,49%) gerokai pagerino tritaškių pataikymo procentą, o vienu sezono metu tolimus metimus metė taikliau nei 40% (taikliau nei dvitaškius). Visiškai į puolimą orentuotas krepšininkas šį sezoną žaidžia ne tik rezultatyviau, tačiau ir gerokai naudingiau (10,36 naud. bal.).

„RRKK&Bendorėlių“ komanda trūkumu turi daugiau, nei privalumų, tačiau padarę tam tikras išvadas ir žaizdami protingai kaip ir minėjau anksčiau galėtų įgelti.

„Meridianas“ turi visus šansus kovoti dėl „mažosios“ taurės turnyro medalių, tačiau tik su viena sąlyga. Rungtynėse privalo žaisti Almantas Stankevičius. Apie šį admirolą plukdantį „žaliai – baltus“ į priekį dar kalbėsiu atskirai.

SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE „Meridianas“ debiutavo 2016 metų rudenį, tačiau sostinės mėgėjų lygose toks pavadinimas buvo girdimas jau gerokai anksčiau (nuo 2013 m.). Pirmasis blynas buvo prisvilęs, ekipa dvi pergales iškovojo tik sezono pabaigoje, kai krovėsi lagaminus atostogoms. Iki pirmosios pergalės buvo pralaimėta 13-ka dvikovų. Bendras ekipos W/L balansas pirmą sezoną buvo 2-14, antrą 5-8 jau labai panašus į šį 4-9.

Lyginant ne rezultatų kaitą, o pokyčius komandos sudėtyje per visus šiuos tris sezonus į akis man iškart krenta viena tendencija. Beveik kas sezoną keičiasi komandos lyderiai, rezultatyviausi krepšininkai, tačiau branduolys kurį sudaro tam tikrus žaidimo komponentus gerai įvaldę, tačiau lankstumo žaisti įvairiau, o gal ir universaliau stokojantys vyrai išlieka tas pats. Tikriausiai atmosfera komandos rūbinėje yra puiki, nes po tiek nesėkmingų rungtynių daug komandų palūžta ir galiausiai subyra.

Kas gali mesti tik tritaškį, kas gynyboje gali stabdyti net aukštesnius varžovus, tačiau beveik nežiūri į krepšį, tokia jau toji „Meridiano“ ekipos chemija. Gal šį sezoną skirtingai nei du ankstesnius tik per daug viskas pastatyta ant vieno žmogaus? Bent jau man toks klausimas šį sezoną kilo ne kartą.

Esu įsitikinęs, kad jeigu šį sezoną ekipoje būtų žaidęs praėjusį po 19,60 taško rinkęs Aurimas Špiliauskas, centras Vytautas Kumetaitis (žaidė vos kartą) „Meridiano“ šansai kovoti dėl „mažosios“ taurės būtų labai dideli. Tikėtina, kad ši komanda kaip 7 ar 8 būtų debiutavusi ir „didžiosios“ taurės turnyre.

Į ekipos sudėtį vadovas Justas Grubevičius buvo įtraukęs 18-ka pavardžių, aštuonios iš jų šį sezoną rungtynių protokole taip ir neatsidūrė. „Meridiano“ įgūlą „mažosios“ taurės turnyre sudarys 9 vyrai. Visa laimė, kad pati komanda yra pratusi žaisti disponuodama maža rotacija, o ir varžovai su kuriais teks kautis ne visi gali pasigirti didesniu galinčių žaisti žmonių skaičiumi.

Lyginant su praėjusiu sezonu daugelis komandos statistinių rodiklių keitėsi nežymiai, gal kiek dažniau šį sezoną stringa komandos tolišaudė artilerija (23,28%). Tolimi metimai „Meridiano“ rezultatyvumui visada turėjo, turi ir turės svarbią reikšmę. Komanda kartais pataiko labai gerai, kartais labai prastai, o to aukso vidurio kaip ir nėra.

Manau efektyvumo balas nėra tas lakmuso popierėlis pasakantis koks yra tikrasis komandos lygis, tačiau „Meridianas“ šį sezoną pagal šį rodiklį lygoje vos 12-tas (37,69 vid.). Paradoksas, tačiau į „didžiosios“ taurės turnyrą prasibrovusi „Inwido“ pagal šį rodiklį yra 14-ta.

„Meridiano“ krepšininkai gana taikliai meta baudos metimus (59,41%), tačiau tokius metimus mesti progų labai mažai (7,77 metimo per rungtynes). Vienas kuklesnių rodiklių bendrame lygos paveiksle. „Meridianas“ yra labiausiai kamuolį branginanti lygos komanda (10,38 kld.).

Šį sezoną komanda blokuoja tik po 0,54 varžovo metimo per dvikovą, šiam rodikliui didelės reikšmės nesinorėtų teigti, tačiau geresnės kovos dėl atšokusių kamuolių akcentavimas „mažosios“ taurės turnyro kovose turėtų būti vienu iš „žaliai – baltų“ prioritetų. Pagal atkovotus kamuolius komanda 14 lygoje, taip pat ji perima mažai kamuolių (8,08 vid., 13 vieta lygoje).

Per 13-ka reguliaraus sezono susitikimų „Meridianas“ patyrė vos du beviltiškus pralaimėjimus, „Negeriems“ nusileista 45:75 (pirmas kėlinys 4:27), o „Inwido“ 34:66 (antrasis kėlinys 4:26). Buvo sunkių pergalių prieš „O.P.A.“ (66:63) ar „RRKK&Bendorėlius“ (56:55), tačiau neišvengta ir labai apmaudžių pralaimėjimų, kai šansas atitimti įskaitinius taškus iš pajėgesnių varžovų buvo labai realus. Kalbu apie dvikovas su „Šaras sugriovė Marčėlą“ (51:52) ar „TG Sokol“ (68:76) kur su vienais sezono favoritų buvo kovojama beveik tris su puse kėlinio.

Kaip ir minėjau „Meridiano“ komandoje įprasta, kad pagrindiniais smuikais puolime žaidžia naujokai, vienas iš tokių po 12,50 taško renkantis Mantas Zubrickas, puolėjas tolimus realizuoja tik 24,19% taiklumu, tačiau neretai jie įkrenta tada kai labai jų reikia. Manau, kad dideliu komandos rezervu dar vis laikyti galima Mindaugą Žilinionį kuriam tai antrasis sezonas komandoje. Didelę patirtį mėgėjų krepšinyje turintis žaidėjas mano akimis senai turėjo tapti TOP3 ekipos žaidėju pagal pelnomus taškus (8,18 vid.), tačiau tai jam pavyko tik po paskutinio turo kai žaizdamas prieš „Brolius Šaunuolius“ surinko 15 taškų (21 naud. bal.). Kurį laiką jį lenkė Darius Stankevičius (7,09 vid.) ir Darius Burbulys (7,82 vid.).

Ryškus komandos lyderis ir vienas didžiausių šio sezono lygos atradimų – Almantas Stankevičius (17,30 tšk., 14,50 atk. kam., 6,10 rez. perd., 3,40 per. kam., 3,30 kld., 24,30 naud. bal.). Universalus, „Meridianą“ ne tik į dienos šviesą ištraukti bandantis, tačiau ir kovą dėl medalių nuvesti galintis aukštaūgis yra kiek paprastesnė Gedimino Povilausko versija, tiesa metanti iš toli (19/67). Gerą statistiką turėti kai komandoje nėra ryškių žvaigždžių gal ir lengviau, tačiau šį faktą kiek nusverti gali kitas, komandų turinčių ribotą žaidėjų pasirinkimą lyderiams visada tenka atlaikyti didesnį krūvį, juos varžovai nuolat atakuoja, vargina ir bando eliminuoti.

Šį sezoną kartą trigubą, dar 7 kartus dvigubą dublį rinkęs Almantas Stankevičius pagal pelnomus taškus lygoje 12-tas, atkovotus kamuolius trečias, rezultatyvius perdavimus penktas, o efektyvumo balus net ketvirtas. Tai efektyviausiai šį sezoną žaidžiantis lygos debiutantas.

Stabiliai žaidžiantis krepšininkas šį sezoną bent 16 naudingumo balų rinko visose žaistose rungtynėse, o dviženklio skaičiaus taškų nesurinko tik rungtynėse prieš reguliaraus sezono nugalėtojus. „Meridianas“ – „Negeri“ 45:75 (5 taškai, 8 atk. kam., 9 rez. perd., 7 per. kam., 17 naud. bal.). Apie tokius skaičius prasčiausiose sezono rungtynėse matyt svajoja daugelis atletų? Geriausią dvikovą Almantas Stankevičius sužaidė vasario 24 dieną kai prieš „TG Sokol“ pelnė 29 taškus, atkovojo 26 atšokusius kamuolius ir dar atliko 10 rezultatyvių perdavimų. Tada 51 efektyvumo balą surinkusio lyderio vedamas „Meridianas“ galiausiai pralaimėjo 68:76, tačiau įvertinus komandų lygių skirtumą, pozicijas lentelėje galiu drąsiai pasakyti tai buvo pats geriausias asmeninis pasirodymas kurį šį sezoną man teko matyti lygoje.

Jei Almantas Stankevičius galės dalyvauti „mažosios“ taurės turnyro kovose „Meridianas“ turėtų įveikti grupių etapą, jeigu jo bent vienose iš dviejų rungtynių nebus toks tikras dėl komandos galimybių prasibrauti į pusfinalį nebūčiau.

Dabar gal tuo ir sunku patikėti, tačiau per dešimt jau pasibaigusių sezonų SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE „Tores“ yra kovoję ne tik dėl „mažosios“ taurės turnyro apdovanojimų... „Tores“ komanda antrajame savo sezone pateko į finalo ketvertą, o ten juo sustabdė „BC Grizliai“ (45:65), vienintelė komanda lygos istorijoje čempione tapusi laimėdama visas sezono rungtynes (25-0). Bronzinėse rungtynėse „Tores“ 2010 metais triumfavo rezultatu 48:40 įveikdama jau sekantį sezoną tokį pat pasiekimą užfiksavusią „MF“.

2010/2011 m. sezone lygą papildė daug pajėgių komandų, tačiau TOP16 etape vėliau kritusi „Tores“ reguliaraus sezono metu laikėsi pagirtinai. Per 21 dvikovą buvo pasiekta net 19 pergalių, o reguliaraus sezono nugalėtojų titulas „Lazdynų“ komandai atiteko tik dėl 11-kos taškų skirtumu laimėtų tarpusavio rungtynių. Konkurencija didėjo, o sudėties radikaliai sustiprinti nesiryžusi „Tores“ pildėsi tik pavieniais naujokais, sekantį sezoną laimėtas „mažosios taurės“ (tada vadinosi paguos turnyras), 2012/2013 metų sezone be rimtesnės kovos ketvirtfinalyje pralaimėta po kelių savaičių pirmą čempionų titulą laimėjusiems „KK Fuxams“. 2015 metų pavasarį lygos senbuviai laimėjo „mažosios“ taurės bronzinius medalius, o 2017 metų „mažosios“ taurės finale pralaimėta „TG Sokol“ (56:63). Gerai pamenu tas rungtynes, „sakalai“ jau kabinosi auksinius medalius, tačiau laiku prabudę „Tores“ juos dar bandė „atimti“.

Komandos krizė ir visiškas nuopolis prasidėjo 2017/2018 metų sezone kai „Tores“ sezoną baigė labai anksti ir nepateko į TOP16 etapą. Tai buvo kiek keista, nes „Tores“ nuolat pasiekdavo bent „mažosios“ ar „didžiosios“ taurės ketvirtfinalius. Sezono pradžia nuteikė optimistiškai (4-1), tačiau vėliau atsivėrė gili duobė į ją komanda krito ilgam (1-6).

Šis sezonas taip pat ne rožėmis klotas. Iki kovo 17 dienos rungtynių su „Šaras sugriovė Marčėlą“ lygos senbuviai buvo sužaidę 12-ka rungtynių, o pergalių – pralaimėjimų balansas buvo net blogesnis (4-8), nei po tiek pat rungtynių praėjusį sezoną (5-7). Vienodas ir šešių paskutinių iš dvylikos balansas 1-5 praėjusį ir šį sezoną. Tiesa skirtumas tas, kad dabar sumažėjus dalyvių skaičiui ir pasikeitus turnyro formatui „Tores“ gauna šansą pakelti savo akcijas ir nusiridentį nuo krūtinės tą ją prispausti baigiantį akmenį.

Manau, kad nepriklausomai nuo to kaip baigsis 11-asis Marek Pščolovski suburtos komandos sezonas ji turėdama didelių problemų su žaidėjų rotacija bei susirinkimu į dvikovas daugiau nestartuos, bent jau SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE. Anksčiau komanda buvo konkurencinga, mėgavosi žaidimu, o dabar kartais atrodo, kad į aikštelę žengia tarytum turėtų atlikti kažkokią prievolę. Aišku tokia nuomonė gali būti klaidinga, nes konkuruoti kai neturi visų svarbiausių žaidėjų net su turnyrinės lentelės dugne esančiomis komandomis labai sunku, o kai nėra pergalių, gero žaidimo, nėra ir geros nuotaikos.

Kovo 17 dieną rungtynėse su „Šaras sugriovė Marčėlą“ aiškinosi savo galutinę poziciją po reguliaraus sezono kovų. „Tores“ galėjo būti 10-11 ar net 9. Aukštesnė vieta suteikia sąlyginai parankesnius varžovus, tačiau aš asmeniškai nemanau, kad visus savo karius surinkusiai komandai parodžius geriausią šiai dienai įmanoma krepšinį yra labai didelė esmė žaisti su „RRKK&Bendorėliais“ (14 vieta) ar su kažkuo likusiu aukščiau. Pergalė prieš „Šaras sugriovė Marčėlą“ buvo svarbesnė manau ne turnyrine, o psichologine prasme. Tas buvo matyti, nes „Tores“ vyrai demonstravo puikų nusiteikimą ir pralaimėjo tik po labai atkaklios kovos (64:68). Pergalė „Šaras sugriovė Marčėlą“ komandai garantavo vietą „didžiosios“ taurės ketvirtfinalyje.

Pabandžiau palyginti kaip „Tores“ su tais pačiais varžovais žaidė šį ir praėjusį sezoną: „BC Ponai“ [-19/-29], „Zarasai“ [-19/+1], „RRKK&Bendorėliai“ [-10 ir +14/+4], „TG Sokol“ [-34/-31] ir „Broliai Šaunuoliai“ [-19/-30].

„Tores“ šį sezoną renka tik po 51,23 taško (60,00 vid. Praėjusį sezoną), o tai tik 11-12 vieta visoje lygoje. Jeigu ankstesniais sezonais nesiklijuojant žaidimui puolime lygos senbuviai galėjo pasikliauti savo sugebėjimais stabdyti varžovų atakas, tai šį nieko panašaus nematome. Į „Tores“ krepšį reguliaraus sezono metu krisdavo po 63,08 taško, o daugiau varžovams pelnyti pavykdavo tik žaidžiant su „RRKK&Bendorėliais“ ir „Visad gatavs“.

Palyginus 12-ka pirmųjų „Tores“ šio ir praėjusio sezono rungtynių galima pastebėti, kad šį sezoną komanda išmetė gerokai mažiau dvitaškių (475 prieš 542).

„Tores“ jau kurį laiką buvo būtinas solidesnis pastiprinimas, tačiau komanda naujokų paieškomis per daug neužsėmė. Priešingai šį sezoną ji kelis kartus smarkiai kentėjo ir nuo žaidėjų anksčiau žaidusių komandoje. Mantas Statauskas tapęs prieš šį sezoną „Brolių Šaunuolių“ atstovu į savo buvusios komandos krepšį sumetė 36 taškus (50:80), o Karol Ruselevič į „TG Sokol“ išėjęs kiek seniau pelnė 14 (52:83).

Praėjusį sezoną „Tores“ išbandė 11 žaidėjų, šį gerokai daugiau 15-ka, tačiau galiausiai „mažosios“ taurės turnyre pergalių siekti bandyti galės tik 10. Labiausiai gaila, kad į nuvažiuojantį traukinį nespėjo Ernestas Varakauskas, Meirūnas Sutkus ar Erikas Augūnas. Aišku kyla klausimų ar jie patys norėjo į jį spėti?

Erikas Augūnas dešimt sezonų buvo nepakeičiamas „Tores“ komandos vidurio puolėjas, gerai atlikdavęs jam paskirtas užduotis abiejose aikštelės pusėse. Tai žaidėjas visada dirbantis komandos naudai ir jo paslaugų šį sezoną tikrai trūko.

Ernestas Varakauskas per tas kelias dvikovas kuriose žaidė rinko po 12,50 taško ir 6,00 atšokusio kamuolio, puolėjo atletiškumas ir patirtis tikrai praverstų „Tores“ ir dabar. Dar keli žaidėjai sužaidė vos po kartą ar du, jų indėlis tose rungtynėse buvo labai svarbus, tačiau kiek jie galėtų duoti naudos dabar jau nesvarbu. Teks verstis su tuo kas galės žaisti konkrečią dieną.

2019 metais aikštelėje dar nematėme jauno vidurio puolėjo Aleksandr Dzikevič, 206 cm ūgio krepšininkas yra sužaidęs 5 dvikovas, per kurias rinko po 5,00 taškus ir dar atkovodavo 9,60 atšokusio kamuolio. Didesni naudingumo balo vidurį (11,20) nei šis iš radaro dingęs aukštaūgis šį sezoną turėjo tik Erikas Augūnas (16,33), Viktoras Azarkovas (11,75) bei Zbignev Dubovski (12,20).

Net penki žaidėjai kurie gali dalyvauti „mažosios“ taurės turnyro kovose (įskaičiavus ir tuos kurie prisijungė antroje sezono pusėje) yra žaidę tik 4-5 rungtynes, o tai kuo puikiausiai parodo, kad turinčiai su rotacija problemų komandai sunkiais rungtynių momentais pritrūks ir geresnio susižaidimo. Nors daugelis ekipos žaidėjų vieni, kitus pažysta senai, derinių ir gynybos sistemų šlifavimui papildomo laiko nebus.

"Tores" ekipos šlovė daugelį metų priklausė nuo Aleksandr Lipnevič indėlio

Šį sezoną gerą sportinę formą demonstruoja Marek Pščolovski, kuris vis dažniau pats imasi iniciatyvos, gaila, tačiau puikus žaidimo organizatorius per 11-ka sezonų taip ir nesurado savęs verto dublerio kuriam galėtų patikėti atakų organizavimą. Atakuojančių gynėjų ir lengvųjų kraštų pozicijas neblogai užpildo Aleksandr Lipnevič ar Zbignev Dubovski, jeigu svarbiausiose kovose dalyvaus Viktoras Azarkovas, o Erik Bilkevič toliau produktyviai naudotis savo minutėmis „Tores“ puolimo variklis pagaliau užsikurs, ir bent jau veiks visi „cilindrai“. Priekinėje linijoje žaidėjų taip pat netrūksta, tačiau Vladislav Budko kuris daugelyje dvikovų turėjo didelių darbų ir puldamas ir nesigindamas privalo išlikti kiek ramesnis, nesivelti į ginčus nei su arbitrais, nei su varžovais. Geros energijos į „Tores“ ekipos žaidimą pastaruoju metu įneša Grzegož Jasinskij. Net 190 cm ūgio nesiekiantis mobilus aukštaūgis puikiai naudojasi savo greičiu, yra kovingas, o jo statistiniai rodikliai 9,20 taško ir 11,00 atkovoto kamuolio bendrame komandos paveiksle žiūrisi tikrai gražiai.

Komanda jau daug iškentėjo, griuvo, kėlėsi ir vėl tas pats iš naujo, tačiau dabar jau nėra kur trauktis, sezonas baigsis sužaidus dvi ar keturias rungtynes. Rezultatai, statistikų palyginimai nieko „Tores“ kolektyvui gero nežada, tačiau aš puikiai žinau, kad šią komandą nuvertinti per anksti yra didelė klaida.

Verdiktas: Mano prognozuojama komandų rikiuotė „Meridianas“ – 1 vieta, „Tores“ – 2 vieta, „RRKK&Bendorėliai“ – 3 vieta. Jei pasaulio krepšinio čempionato grupė „H“ kurioje žais Lietuva laikoma mirtininkų, tai ši grupė kurioje visos komandos vertos bent bronzos medalio tuo labiau... Bent man pasirodė smagus faktas, kad „Tores“ ir „RRKK&Bendorėliai“ per 13-ka rungtynių reguliaraus sezono metu surinko po 666 taškus.

 Pusfinaliuose intrigos bus mažiau nei grupėse!

Dar nestartavus „A“ ir „B“ grupių poroms prognozuoju, kad pirmą pusfinalio porą sudarys „BC Ponai“ ir „Meridianas“, o antrąją „MF“ ir „Tores“. 2009/2010 metų sezone 40:48 studentų vyrenioji karta būtent „Tores“ vyrams pralaimėjo bronzines rungtynes.

„Meridianas“ jau rungtynėse prieš „Brolius Šaunuolius“ (61:82) pademonstravo, kad gali rodyti labai gerą krepšinį. Čempionai iškovojo pergalę, tačiau dvikova su „mažosios“ taurės turnyro dalyviais lengva nebuvo. „Meridianui“ fatališkai nekrito metimai, o gynyboje nesisekė sulaikyti Gedimino Povilausko. Aišku čia kyla klausimas, o kurios komandos jį sustabdo? Įgūla ruošiasi „mažosios“ taurės turnyrui, o ne kovai su grandais.

„Meridianas“ šį sezoną „BC Ponus“ jau įveikė rezultatu 50:43, tačiau pastaroji komanda tada dar vertėsi gana didele net 9 žaidėjų rotacija. Šiuo metu ponuliai kiek išsiderinę, o vyresni jų kolegos šansu bandys pasinaudoti. Reguliaraus sezono tarpusavio rungtynėse „Meridianas“ vertėsi šešiais žaidėjais, o iš svarbiausių trūko Mato Zubricko. „BC Ponai“ tose rungtynėse smarkiai nukentėjo nuo varžovų tritaškių (10/27), tačiau baudos aikštelėje tvarkėsi pagirtinai, o kovą dėl atšokusių kamuolių pralaimėjo tik 3 statistiniais vienetais. Taškus baudos metimais (8/10) buvo priverstas rinktis ir „Meridiano“ lyderis Almantas Stankevičius, kuriam pavyko pataikyti iš žaidimo vos tris metimus (3/19). Krepšininkas nuo kurio pasirodymo likusiose keturiose šio sezono rungtynėse priklausys „Meridiano“ sėkmė sakyčiau prieš „BC Ponus“ sužaidė vieną prasčiausių sezonų dvikovų.

„Meridinas“ šį sezoną laimėjo tik vieneriomis rungtynėmis daugiau (4-9), o didelį skirtumą sunku įžvelgti ir nagrinėjant komandos skaičius. Visgi keli rodikliai byloja apie vienų trūkumus, kitų privalumus. „Meridianas“ gerokai taikliau meta baudos metimus ir tritaškius ir rečiau klysta. „BC Ponai“ keliais procentais taikiau atakuoja iš dviejų taškų zonos, sėkmingiau kovoja dėl atšokusių kamuolių.

„BC Ponai“ norėdami rimčiau pakovoti dėl vietos finale privalės demonstruoti gynybą bent kiek panašią į tą kurią ekipa rodė iki žiemos švenčių, taip pat bus svarbu neleisti varžovams žaisti greitai ir kuo įmanamo daugiau priversti aikštelėje vargti Almantą Stankevičių. Vienas įdomus skaičius su tuo, kad „Meridianas“ yra vieni iš „mažosios“ taurės favoritų nesutinkančių naudai. „BC Ponai“ varžovų efektyvumą aikštelėje apriboja iki 53,23 naud. balų, o „Meridianas“ tik iki 64,92 (13 vieta tarp visų lygos komandų).

Per plauką, o tiksliau tą kurį patys ir „išsirovė“, nuo „didžiosios“ taurės ketvirtfinalio etapo likę „MF“ krepšininkai pagal visus turimus rezervus ir sukauptą patirtį turėtų žygiuoti iki aukso medalių be jokių komplikacijų. Visgi tai, kad šį sezoną prie komandos rezultatų beveik neprisideda ekipos senbuviai tiems kas be manes laukia čia „MF“ ekipos triumfo galėtų tapti savotiška žinute. Gal medikams per tiek metų jau pabodo krepšinis? Į komandos rūbinę, o tuo labiau į kiekvieno iš žaidėjų dūšią neįlysi, tačiau viena tvirtai žinau, kad šios komandos pasirodymas priklausys tik nuo jos pačios. Matysime rimtą nusiteikimą, didelę rotaiciją matysime ir pergales, to nebus, nebus ir jų. Visgi tikiuosi, kad paskutinėje sezono fazėje savo žodį tars Dominykas Stankevičius, Donatas Garjonis, Paulius Andrijauskas bei Edvinas Sparvelis, o prie jų prisijungęs Tomas Balčius ir likę vyrukai visgi bandys sezoną baigti taip kaip ir pradėjo 4-0.

„Tores“ šį sezoną „MF“ komandai kartą jau pralaimėjo. Net ir be Dominyko Stankevičiaus žaisdami studentai triumfavo rezultatu 63:42. Dar praėjusių metų gruodžio mėnesį vykusiose rungtynėse „MF“ kovą dėl atšokusių kamuolių laimėjo 42-41, tačiau tada varžovų stovykloje dar žaidė 14 kamuolių sugriebęs Aleksandr Dzikevič. Jaunas 206 cm ūgio centras šį sezoną žaidė vos penkiose rungtynėse, pastaruoju metu nežaidė ir Vladislav Budko, komandai dėl nesužaistų rungtynių limito nepadės Erikas Augūnas bei Ernestas Varakauskas, todėl „Tores“ priekinė linija net ir geriausiu aveju bus kiek aptrupėjusi. Grzegož Jasinskij vienas stabilesnių „Tores“ puolėjų, tačiau jam šį kartą teks grumtis su gerai fiziškai pasirengusiais oponentais kurie kaip ir jis pats naudojasi ne ūgių, ilgomis rankomis, o mobilumu.

„MF“ šį sezoną sužaidė daugiau gerų rungtynių, o atėmę iš „Tores“ vienintelį jų ginklą kontratakas žengs į finalą, tą kelią apsunkinti gali koks Viktoras Azarkovas, jeigu ateis geros nuotaikos, puikiai nusiteikęs ir dar pataikys tritaškius. Šį sezoną tolimus metimus kiek geriau (27,11% - 22,91%) meta „MF“. Jeigu studentai taikys agresyvią gynybą „Tores“ reikėtų išvengti klaidų perduodant kamuolį, nes priešingu atveju rungtynių laimėtoją žinosime jau tarp 22-29 minutės.

Žvilgsnis į finalų dieną

„Mažosios“ taurės bronzos 2019 metais nusipelnys „Tores“ vyrai, už du sezonus trunkančias kančias sporto dievai ją apdovanos sėkmė nerezultatyviose rungtynėse prieš „BC Ponus“ kuriems reguliaraus sezono metu buvo pralaimėta net 35:64. Į dvikovą kuri vyko sezono starte „Tores“ surinko tik penkis žaidėjus, o „BC Ponai“ jų turėjo beveik dvigubai daugiau (9). Tada „BC Ponai“ užtikrintai 48-31 laimėjo lentą ir dominavo po varžovų krepšiu. Tiesa tolimus metimus tada abi komandos metė tragiškai. „Tores“ – 2/13, „BC Ponai“ – 1/18. Lygoje prieš 11-ka sezonų debiutavusi Marek Pščolovski suburta „Tores“ mėgsta žaisti dėl medalių, pasinaudos savo patirtimi ir sunkiau ar lengviau iškovos trečią vietą.

„Mažosios“ taurės finalą šį sezoną prognozuoju tarp „MF“ bei „Meridiano“ komandų. Studentai yra dalyvavę finalo ketvertuose, tačiau tai jiems bus pirmasis finalas. „Meridianas“ yra laimėjęs VKL „vasaros“ penktą lygą. Finalas turėtų būti labai įdomus. Studentai mano manymu grupėje padarys gerą apšilimą, grįž į pergalių kelią bei daugiau šį sezoną nestabdys. „Meridiano“ įgula kuri gerokai vyresnio amžiaus finalui turės būti pasirengusi labai gerai, nes priešingu atveju rezultatas gali būti labai panašus ir į šio sezono tarpusavio dvikovos. Joje „MF“ laimėjo 57:38, o „Meridianas“ vėliau mažiau taškų įmetė tik į „Inwido“ krepšį (34:66).

„MF“ komanda gerokai geriau ginasi (52,42 – 62,69) ir aikštelėje moka apriboti varžovų veiksmų laisvę puolime, nors ne vieną sezoną stebint medikų pasirodymus ant parketo esu matęs ir geresnį jų darbant nutraukiant varžovų atakas. Kiek šį sezoną teko mantyti „Meridianas“ geriau pasirodo prieš į puolimą labiau orentuotus varžovus. Tokios ekipos puolime žaidžia greičiau, joms nereikia 18-22 atakos sekundžių, tam kad susikurtų bent kažkokią progą normaliam metimui, o bandymai surengti kuo daugiau atakų yra savotiška amortizacija veiksmams gynyboje. Kai tikslas yra įmesti kuo daugiau, niekas nelinkęs varžovų spausti, kankinti bent jau visą kėlinį.

„MF“ be Juliaus Ščipoko nėra tokia kūribinga, tačiau jeigu puolimas ir strigs pasitelks geležinę gynybą ir lengviau ar sunkiau laimės „mažąją“ taurę. Labai tikėtina, kad finalas virs vieno žmogaus Almanto Stankevičiaus asmeninių šou, tačiau ir tokiu atveju manau, kad daugiau šansų triumfuoti turi studentai kurie kaip bebūtų šį sezoną yra mažiausiai nuo tritaškių metimų kenčianti komanda. Varžvai susidūrę su studentu gynyba šį sezoną pataiko vos po 5,00 tritaškius per dvikovą. Koks ten vienas svarbiausių „Meridiano“ ginklų?

Dominykas Stankevičius ("MF") pretendentas į MVP titulą

Verdiktas: „MF“ – aukstas, „Meridianas“ – sidabras, „Tores“ – bronza, finalo MVP vienas iš Stankevičių! Dominykas Stankevičius gina „MF“ garbę, o Almantas Stankevičius yra kuo tikriausias „Meridiano“ admirolas. Šioje komandoje yra ir dar vienas bendrapavardis Darius Stankevičius.

Jei simuliuotume „mažosios“ taurės turnyrą pagal reguliaraus sezono rezultatus į pusfinalius turėtų patekti: „Tores“, „Meridianas“, „Visad gatavs“ ir „MF“. Į finalą žengtų „MF“ ir „Meridianas“, o turnyrą laimėtu „MF“. Tiesa dėl bronzos medalių su „Tores“ varžytusi ne „BC Ponai“ kaip prognozuoju aš, o „Visad gatavs“. Tačiau rezultatas atitiktų ir mano prognozes, medaliu džiaugsis „Tores“.

Komandų šansai iškovoti „mažąją“ taurę

 

 

 krepsinio_saliu_nuoma

2018/2019 m. SEZONAS

Rėmėjai

Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius.
Plačiau apie tai: privatumo politika.