Krepšinio lyga Vilniuje - krepsinistau.lt
Bendraukime skype    facebook zaideju_birza
Prisijungti
Registruotis
Finalo ketverto prognozės!!!

Jau šį sekmadienį, gegužės 7 dieną SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE startuoja 2016/2017 metų sezono finalo ketverto etapas. Po keturis kolektyvus, kurie išgyveno, kovos dėl DIDŽIOSIOS bei MAŽOSIOS taurės.

Į elitinį ketvertą vėl pateko pernai ten pat buvusios „Reaktoriaus smogikų – vezumalkas.lt“, „KK Riešės“ bei „Brolių Šaunuolių“ komandos, prie kurių prisijungs šio sezono atradimu tapę lygos naujokai „Ginio Pajėgos“. Dėl MAŽOSIOS taurės kovos „TG Sokol“, „Zarasai“, „MF“ bei „Tores“.

Kol komandų krepšininkai galanda kardus, blizgina šarvus ir nagrinėja priešininkų stipriausias žaidimo puses oficialus lygos tinklalapis www.krepsinistau.lt Jums pristato finalo ketvertui skirtą pažintinę apžvalgą, kurioje savo mintimis apie kiekvieną iš komandų bei prognozėmis dalinasi lygos apžvalgininkas Audrius Uziala.

 DIDŽIOJI TAURĖ


 „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“

Pirmą kartą SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGĄ „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ laimėjo tik 6-tuoju bandymu. Šį sezoną komanda yra pasirengusi apginti sostą, nors iki šiol tą padaryti pavyko tik vienai komandai („KK Fuxai“ čempionais tapo 2013 ir 2014 metais).

„Reaktoriaus smogikams – vezumalkas.lt“ šis finalinis ketvertas bus jau 11-tas per 2408 dienas nuo jųpirmųjų oficialių rungtynių. Aktyvūs čempionai 7-tą kartą žais SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS pusfinalyje, tris kartus ekipa jau įveikė VASAROS TAURĖS turnyro analogišką etapą (2014, 2015 ir 2016 m.) bei lygiai prieš mėnesį pirmuoju bandymu iškovojo „Vilniaus lygos“ čempionų taurę.

Prie čempioniško gyvenimo būdo pripratusi Dariaus Petriko kariauna nuo 2015 metų VASAROS TAURĖS turnyro kuriame apgynė čempionų karūną laimėjo jau keturis finalus paeiliui.

 Darius Petrikas ir jo krepšininkai priprato prie aukso skonio

Komanda priprato prie pergalių, o tai labai smarkiai atsiliepė jos svarbiausių krepšininkų motyvacijai. Eduard Rogačiov, Linas Vitkauskas, Ignas Juškevičius, Tomas Grybauskas bei Paulius Leščinskas greičiausiai pusfinalio bei finalo dienos rungtynes pradės starto penkete, o visi jie šį sezoną nesužaidė nei pusės komandos žaistų rungtynių SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE. Komanda sužaidė 20 dvikovų, o šis penketukas kartu sudėjus sužaidė tik 36 rungtynes.

Pataupęs savo lyderius komandos vadovas Darius Petrikas gali džiaugtis, kad jo komanda visą sezoną rungtyniavo užtikrintai ir viso labo patyrė dvi nesėkmes.„Reaktorius“ nesivaikė rezultatyvumo rekordų, tokiems žaidėjams kaip Eduard Rogačiov ar Ignas Juškevičius buvo visiškai nusispjauti ant statistikos rodikliųir jie komandai padėjo tik tada kai galėjo ir labai to reikėjo. Tai, kad komandos kertiniai žaidėjai žaidė mažiau nei ankščiau padėjo atsiskleisti tokiems vyrukams kaip Mindaugas Gaubšas, Mantas Statauskas ar Ignas Jackūnas. Pastarojo „centro“ pasirodymai šį sezoną tikrai džiugino, 200 cm ūgio aukštaūgis sužaidė 15 dvikovų per jas rinko po 8 taškus (51,09% dvitaškiai), atkovodavo po 8,73 atšokusius kamuolius ir viso rinko po 11,60 efektyvumo balų. Ignas Jackūnas labai svariai prisidėjo prie komandos sėkmės ketvirtfinalyje žaidžiant su „Negerų“ komanda kai šiame etape pelnydavo po 10 taškų ir atkovodavo po tiek pat atšokusių kamuolių.

Per daugelį metų „smogikų“ žaidėjai tapo vieninga šeima, o daugelis krepšininkų tikriausiai komandos draugus dažniau mato nei savo tėvus. Kalbėti apie šio kolektyvo prastą susižaidimą neverta, šį sezoną komanda alieka po 21,15 rezultatyvaus perdavimo (3 vieta lygoje), o toks rodiklis buvo pasiektas daugelyje rungtynių žaidžiant net be nominalių įžaidėjų.

Darius Petrikas į komandą kruopščiai renkasi žaidėjus, o jie komandą palieka tik tada kai pakabina kedus ant vinies, gauna traumas arba susilaukia atžalų.

„Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ šį sezoną nėra nei vienos statistikos kategorijos lyderiai, tokie jie nebuvo ir 2015/2016 metų sezone kai pirmą kartą tapo čempionais. Šios komandos krepšininkai žino, kad sausa statistika nieko nereiškia, o svarbiausias pergales lemia nusiteikimas, charakteris ir smulkios detalės.

Praėjusį sezoną (2015/2016 m.) komanda per rungtynes prarasdavo po 17,55 kamuolio ir panašu, kad dabar yra gerokai pagerinusi šį rodiklį (14,15 vid.). Per 20 šio sezono rungtynių komanda 20 kamuolių prarado vos kartą, kai praėjusį sezoną tiek ir daugiau klaidų buvo padaryta net 7 dvikovose iš 22.

Ryškiausia bėda kuri kamavo čempionus antroje sezono pusėje buvo tolimi metimai, o rungtynėse kurias „smogikai“ pralaimėjo tikslą pasiekė vos 4 metimai iš 42 (9,52%). Sausio 29 dieną pataikyti 3 metimai iš 23, „Zarasams“ pralaimėta 52:57, vasario 26 dieną „KK Riešės“ komandai nusileista 66:102 (1/19 tritaškiai).

Pastarosiose rungtynėse kuriose įvyko didelis nesusipratimas „Reaktoriaus smogikų – vezumalkas.lt“ puolime pasimatė viena tendencija, kuri pastaruosius metus yra matoma tik žaidžiant su „KK Rieše“. Šį sezoną buvo pataikytas 1 tritaškis iš 19, praėjusio sezono finale kuris buvo nerezultatyvus (53:44) 1 iš 10, o reguliaraus sezono rungtynėse (2015/2016 m.) kurias „smogikai“ taip pat pralaimėjo 66:71 (2/6).

Jeigu dar kartą sutikę Riešės atstovus „smogikai“ šaudys tuščiais šoviniais gali ir neišgyventi, pamatę, kad varžovai prie tritaškio linijos nekelia jokio pavojaus „KK Riešės“ mažiukai dažniau galės eiti į pagalbą savo priekinės linijos žaidėjams, taip dar labiau apsunkindami čempionų užduotis renkant taškus.

TOP16 etape „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ per dvikovą pataikydavo po 10 tritaškių ir juos realizavo pakankamai geru procentu (40,00%). Ketvirtfinalyje su „Negerais“ komanda iš toli atakavo po 17,50 karto per dvikovą, o tikslą abu kartus pasiekė tik 4 metimai (22,85%).

„Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ savo ginklų arsenale turi du pergalėms reikalingus ingredientus, patikimai žaidžiantį geriausią visos lygos „centrą“ Igną Juškevičių (20,71 tšk., 12,57 atk. kam., 29,57 naud. bal.) bei fantastišką sportinę formą antrą sezoną iš eilės demonstruojantį universalų puolėją Eduard Rogačiov (20,25 tšk., 6,50 atk. kam., 8,50 rez. perd., 25,38 naud. bal.). Šis žaidėjas aikštelėje daro tą ką NBA arenose atlieka „karalius“, kaip ir Eduardas šiuo metu ginantis čempionų titulą.

Apie šiuos du lygoje pagal naudingumo balus atitinkamai 2 ir 10 vietą užimančius žaidėjus finalo ketverto metu suksis didžioji dalis komandos atakų, tačiau ir be jų čempionai turės varžovų gynybą laužyti galinčių krepšininkų. Komandos lyderiai moka žaisti komandai, todėl kažkiek juos pristabdę varžovai per daug džiaugtis neturėtų nes iš pasalų būtinai išlys Paulius Leščinskas, Linas Vitkauskas ar Tomas Grybauskas ir savo komandos naudai pakreips visą dvikovos eigą. Žaisdami su „smogikais“ netik pusfinalyje turės kažkur rizikuoti „Broliai Šaunuoliai“, tačiau ir „KK Riešė“, jeigu šios komandos vėl sėkmingai pasieks finalą.

Kalbant apie čempionų privalumus galima būtų išskirti ekipos priekinę liniją, kurios rotacijoje be Igno Juškevičiaus tikrai atsidurs Manvydas Statauskas (8,09 tšk., 7,45 atk. kam., 7,64 naud. bal.), Ignas Jackūnas bei Arnas Aniulis (12,40 tšk., 9 atk. kam., 16,90 naud. bal.). Pastarasis tvirtai sudėtas puolėjas dažnai būna primirštas, tačiau atsigavęs po pernai patirtos kojos traumos dabar pataiko 60,47% dvitaškių ir yra labai grėsminga jėga baudos aikštelėje. Aukštaūgis yra begalo kovingas ir savo kolekcijoje dar neturi SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS čempiono titulo, nors finale jo komandos jau žaidė du kartus, tai nieko gero nežada tiems žaidėjams kurie pasipainios jo kelyje.

Jei „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ neišvengs to ko visi laukia nuo sezono starto, finalo su „KK Rieše“, didelį darbą turės nuveikti ir komandos gynėjai. Linas Valatkevičius dėl nesužaistų rungtynių limito komandai tikrai nepadės, Laurynas Žilinskas buvo susilaužęs ranką ir taip pat svarbiausias sezono kovas greičiausiai neramiai stebės iš šono, todėl visas krūvis kovojant su perimetre daug talento turinčiais varžovais teks Tomui Grybauskui, Pauliui Leščinskui bei Gintas Petrikui. Kuriems vėl teks prisiminti geriausius laikus, kai jie savo metimais į neviltį varydavo varžovų gynėjus.

Visi šie gynėjai gal šiai dienai ir nėra tokie pavojingi renkant taškus, tačiau visada pasižymėjo kibia gynyba kuri gali supančioti net  tokius velniūkščius kaip Žymantas Armonas, Deimantas Pavlovskis ar Mantvydas Staniulis.

„Broliai Šaunuoliai“ kurie komandos laukia pusfinalyje pasižymi didele rotacija, o „KK Riešė“ potencialiausi varžovai finale visą sezoną žaidžia milžinišku tempu, todėl galima numatyti, kad žaidimo minučių finalo ketverte Anton Sventickij suteiks ir Mantui Statauskui bei Mindaugui Gobšui. Komandos senbuvis šį sezoną tapo svarbiu rotacijos žaidėju, o jauniausias komandos naujokas taip pat yra vertinamas už pastangas ir atsidavimą tiek puolime, tiek gynyboje.

„Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ velniškai galinga komanda, jos žaidėjai krepšinio aikštelėje matę visko, todėl varžovams pateikti kažkokių siurprizų vargu ar pavyks. Varžovai turės taikytis prie „smogikų“ diktuojamų sąlygų, o neatvirkščiai. Aš asmeniškai antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse (70:54 prieš „Negerus“) mačiau po žiemos „miego“ bundantį galingą žvėrį, kuris finalo ketverte turės tik vieną tikslą, neprileisti nieko prie čempionų sosto. 

Darius Petrikas, „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“: „Šis finalinis ketvertas turėtų būti įdomus dėl dviejų dalykų. Pirmasis turbūt tas, kad mūsų pusfinalis su „Broliais Šaunuoliais“ turėtų būti tikrai įtemptas. Su broliais, kurie sezono finiše demonstruoja tikrai gerą formą visada būdavo įtemptos dvikovos, tačiau dažniausiai pasibaigdavo mūsų pergalėmis. Tikėsimės, kad tradicijos nebus laužomos. Vienas nerimo keliantis aspektas gali būti tai, kad mūsų A lygos mohikanai ferimstiečiai turės žaisti po „Sostinės krepšinio lygos“ A finalinio ketverto, kuriame mes visi tikimės jie ir triumfuos. Neramina, kad chebrytei gali pritrūkti motyvacijos. Antras dalykas, dėl ko finalinis ketvertas yra įdomus, tai ar „KK Riešės“ dominavimas viso sezono metu tęsis ir toliau. Pusfinalyje tikiu, kad gali būti vėl „vieni vartai“, tačiau aš prižadu, kad jeigu mes susitiksime finale kova bus visai kitokia, nei buvo reguliaraus sezono rungtynėse. Riešės vyrukams tikrai nebus leista lengvai pasivaikščioti...

P.S. Ar kas nors matėte Deimantą Pavlovskį su auksu? Aš, ne.“

Tautvydas Kučinskas (vienas iš komandos įkūrėjų), „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“: „Tikriausiai mano spėjimas bus populiarus, finale susitiks „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ ir „KK Riešė“, o mano palaikoma komanda apgins titulą.

Daugelis sutiks, kad „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ turi vieną geriausių, jeigu ne patį geriausią „centrą“ Igną Juškevičių. Nuo 1 iki 4 pozicijos gali žaisti Eduardas (Eduardas Rogačiov) kuris stipriai patobulėjo ir atsikratęs vieno iš žalingų įpročių stipriai pagerino savo kaip ekipos lyderio savybes. Savo tritaškiais ir patikimai mesdamas baudos metimus jis visus savo oponentus dabar varo į neviltį. Po traumos atsigauna Arnas Aniulis, jis gali būti labai didelė paspirtis komandai po krepšiu gynyboje. Tomas Grybauskas kuris dabar yra puikios sportinės formos gali išjungti iš žaidimo tiek Mantvydą Staniulį, tiek Deimantą Pavlovskį kurie dažniausiai žaisdami prieš mus pridaro bėdų. Paulius Leščinskas savo assistais ir prasiveržimais gali padėti kamuolį komandos draugams kaip ant lekštės, kai telieka tik įmesti! Prie pagrindinių komandos žaidėjų pridėčiau ir brolius Statauskus. Jie vis labiau tobulėja (vienas labiau meilėje :-)). Dar galima paminėti mūsų Llullą (Liną Vitkauską) kuris jeigu būna jo diena gali bausti tritaškiais. Ignas Jackūnas savo firminiais kabliais irgi mus turėtų pradžiuginti šio finalo ketverto metu. Gintas Petrikas vienas iš fiziškai stipriausių žmonių, gali būti labai kibus gynyboje ir puikiai sužaisti puolime. Laurynas Žilinskas savo patirtimi ir kūno mase gali tarti savo žodį, jis su daugeliu komandos draugų aikštelėje per savo karjerą yra praleidęs labai daug laiko. Prie mūsų vyresnių žaidėjų puikiai pritapo Mindaugas Gaubšas... na ir kas be ko mūsų mėsų specialistas Darius (Darius Petrikas)!

Apibendrinant tai daugelis mūsų komandos žaidėjų žaidžia nemažai laiko kartu, puikiai sutaria, todėl mūsų komanda manau yra stipriausia ir tą reikės įrodyti atikštelėje. Priešininkų komandos didžioji dalis žaidėjų žaidžia kitose lygose ir juos nugali tą mūsų komanda, todėl viską turėtų pakartoti ir SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE! Linkėjimai, Erviui!.”


„KK Riešė“

Apie tai, kad „KK Riešė“ yra geriausią puolimą (109,95 tšk. vid.) per visą lygos istoriją demonstruojanti komanda šį sezoną buvo kalbėta daug kartų. Ekipa nuolatos pelno 100 ir daugiau taškų, per rungtynes pataiko po 13,33 tritaškio. Dinamiškas bei greitas krepšinis leidžia šios komandos žaidėjams mėgautis žaidimu ir demonstruoti geriausius statistikos rodiklius visoje lygoje. Pusfinalį antrus metus iš eilės pasiekę Riešės atstovai šiuo metu lygoje nėra pirmi tik pagal klaidas, blokuotus metimus ir tritaškių taiklumą. Pastaroji pozicija buvo prarasta tik balandžio 23 dieną, kai po 37,89 procentus tritaškio pataikančią „KK Riešę“ pralenkė „Broliai Šaunuoliai“ (škio pataikančią „KK Riešę“ pralenkė „Broliai Šaunuoliai“ (38,50%).

Šį sezoną „KK Riešės“ krepšininkai triuškino netik „Ginio Pajėgas“ 113:67, bet ir „Reaktoriaus smogikus – vezumalkas.lt“ 102:66, kas parodo, kad finalo ketverte Riešės varžovai turės demonstruoti žymiai geresnę gynybą nei tą darė reguliaraus sezono rungtynėse.

„KK Riešė“ tapo reguliaraus sezono nugalėtojais bei pusfinalį pasiekė pralaimėję vos kartą. Vasario 5 dieną „KK Comma 313” nutraukė 11-kos pergalių seriją laimėjusi rungtynes 86:80. Tokių nerezultatyvių rungtynių kai nepavyko pelnyti daugiau nei 80 taškų „KK Riešė“ šį sezoną turėjo vos tris, tačiau du kartus nuo pralaimėjimo komandą išgelbėjo geležinė gynyba.

„KK Riešės“ klubo žaidimas puolime laikosi ant gynėjų, todėl niekam jau senai nekelia nuostabos, kad ši komanda mėgsta žaisti labai aukštu tempu ir pasižymi labai greitu kamuolio judėjimu. Varžovai negali prarasti koncentracijos nei sekundei, kitaip būna priversti stebėti kaip likę laisvi Riešės atstovai jų krepšį bomborduoja tolimais metimais.

Komanda šį sezoną atlieka po 28,90 rezultatyvius perdavimus. Bent 20-jų komanda neatliko vos keturis kartus, o rungtynėse su „KK Alkanais“ (120:71) 2016-12-18 jų atliko net 46 taip užfiksuodama šio sezono lygos rekordą. Bent 28 rezultatyvus perdavimai lygoje šį sezoną buvo atlikti 21 kartą, „KK Riešė“ tokį rodiklį pasiekė 10 kartų. Įdomu tai, kad pagrindiniai komandos konkurentai „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ turėjo vos tris rungtynes kurios patenka į tų kuriose buvo atlikta bent 28 rezultatyvūs perdavimai kategoriją.

„KK Riešės“ lyderis pagal rezultatyvius perdavimus yra Mantvydas Staniulis (10,77 vid.) kuris visoje lygoje užima pirmąją vietą ir gali pasigirti tuo, kad šį sezoną užfiksavo lygos visų laikų rekordą kai rungtynėse su „Išvien“ (127:80) atliko 40 rezultatyvių perdavimų. Pirmajame lygos dešimtuke galima rasti Gediminą Povilauską (6 vieta) bei Žymantą Armoną (8 vieta). Įdomu tai, kad 4 vietą čia užima Eduard Rogačiov iš „Reaktoriaus“ (8,50 vid.), o geriausias pagal šį rodiklį ilgą laiką buvo „Brolių Šaunuolių“ rezultatyvių perdavimų specialistas Simas Liepinaitis (9,62 vid.) kuris lyderio poziciją prarado tik prieš pat finalo ketverto kovas, kai pačiam ketvirtfinalis nesusiklostė sėkmingai, o „KK Riešės“ gynėjas pasiekė lygos rekordą.

„KK Riešė“ šį sezoną vengia žaisti gynybinį krepšinį. Komanda perima po 15,55 kamuolio per kiekvieną dvikovą, tačiau dažniausiai tuo viskas ir baigiasi. Šios komandos žaidėjai per rungtynes vos po 7,40 karto pažeidžia taisykles, kas puikiai parodo, kad šios komandos gynyba yra labai pasyvi, stokojanti agresyvumo. Komanda žaidžia taip kaip jai patinka ir kol einama pergalių keliu kažko keisti per daug nereikėtų. Visgi finalo ketverte susidūrus su didesniu varžovų agresyvumu Ervino Stankevič kariauna gali ištikti lengvas šokas.

Šį sezoną žaisdamos su „KK Rieše“ komandos taisykles pažeidžia vos po 10,75 karto kas puikiai parodo, kad gynyboje netik nepersistengia po 73,30 taško (1386) praleidžiantys „KK Riešės“ atstovai, bet ir tie kas žaidžia prieš juos. Norint įveikti Ervino Stankevič komandą reikia ją priversti žaisti nepatogiai ir tam tikrai yra gerų priemonių. Viena jų yra agresyvi ir brutali gynyba ties pražangos riba.

„KK Riešė“ puolime finalo ketverto metu gali išsiversti ir be savo priekinės linijos žaidėjų renkamų taškų, jeigu jie savo darbą iki galo atliks gynyboje ir surinks atšokusius kamuolius po varžovų krepšiu.

Gedimino Povilausko, efektyviausio „KK Riešės“ žaidėjo dominavimas SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE nestebina nieko, šį sezoną jis renka po 21,83 taško, atkovoja po 24,50 atšokusio kamuolio, pataiko 74,70% mestų dvitaškių ir viso renka po 46,50 naudingumo balus.

Visgi šis tylus aukštaūgis svarbiausiose sezono kovose linkęs pranykti ir komandos vadovas Ervinas Stankevič turėtų melstis sporto dievams, kad tai nenutiktų vėl. Jeigu finalinėse rungtynėse Ignui Juškevičiui ir kietiems aukštaūgiams vėl teks kovoti su Gedimino Povilausko šešėliu vargu ar Riešės atstovai pagerins savo praėjusio sezono pasiekimą (antra vieta).

Ignas Juškevičius prieš Gediminą Povilauską – laukimiausia dviejų aukštaūgių akistata, kurios dar nė sykio nelaimėjo „KK Riešės“ vidurio puolėjas. Ir vargu ar jam aplamai kada nors pavyks šių dvikovų svarstykles persverti į savo pusę.

Abu krepšininkai yra savo komandų naudingiausi žaidėjai, tačiau čia visi panašumai tarp jų ir baigiasi. „KK Riešės“ monstras yra geras kovotojas dėl atšokusių kamuolių, tačiau negali pasigirti tokiu universaliu žaidimu rindamas taškus. Gediminas Povilauskas didžiąją dalį savo taškų renka metimais iš po krepšio, o Ignas Juškevičius nevengia metimų iš vidutinio nuotolio bei šį sezoną metė jau dešimt tritaškių. Kaip 200 cm ūgio vyrukas rokiškėnas išsiskiria savo mobilumu ir greičiu. Gediminas Povilauskas už jį nėra lėtesnis, tačiau 5 cm ūgio deficitas tikrai nėra jo privalumas.

Apibendrinat „KK Riešės“ komandos priekinę liniją kurioje vos du nominalūs aukštaūgiai galima drąsiai teigti, kad be Gedimino Povilausko ir Viktoro Asačiovo indėlio renkant taškus komanda nejaus tokio diskomforto, kokį gali jausti tas pats „Reaktorius“, „Broliai Šaunuoliai“ ar „Ginio Pajėgos“ jeigu jų svarbiausi aukštaūgiai nepasieks sau įprastų vidurkių, tačiau jeigu varžovai apribos šiems žaidėjams prieigą po lenta ir jie nesugebės atkovoti kamuolių „KK Riešės“ dominavimas gali būti visiškai kitoks nei buvo iki šiol.

Pavojingas rinkdamas taškus šį sezoną buvo ir kitas komandos „centras“ Viktoras Asačiovas (20,25 tšk. kam., 12,25 atk. kam., 26,83 naud. bal.). Šis 203 cm aukštaūgis kurį laiką kentėjo nuo traumų ir dabar jau nėra toks atletiškas koks buvo tada kai į tėvynę grįžo po studijų JAV. Šis krepšininkai puikiai jautėsi kai atsidurdavo „KK Riešės“ greitų atakų smaigalyje. Tokio stiliaus žaidėjas puikiai tinka šio sezono „KK Riešei“, tačiau jo gebėjimas priimti logiškus sprendimus žaidžiant pozicinį krepšinį vis dar kelia labai daug mįslių. Šis atletas puikiai įdarbina savo raumenis ir kūną, tačiau kartais turėtų prisiminti, kad turi ir galvą.

„KK Riešės“ komandai finalo ketverte tikriausiai nepadės Paulius Mikolaitis, Laurynas Kirlys ir Linas Laukis. Be traumuotų žaidėjų likusi vicečempionų komanda tokiu atveju turėtų savo rotacijoje viso labo devynis.

Jeigu dėl mažos rotacijos ir trumpo suolo nuo „KK Riešės“ pusfinalyje kentės „Ginio Pajėgos“, tai finalų dieną nesvarbu su kuo be žaistų tą patį savo kailiu gali pajusti gali ir patys Riešės atstovai. Iki šiol dominavusi komanda į finalo ketverto rungtynes turėtų atvykti pamiršusi tai, kad šį sezoną tik 5 kartus per 20 rungtynių nesurinko 100-to ir daugiau taškų. „Smogikai“ suptykę, „Ginio Pajėgos“ neturi ką prarasti, o „Broliai Šaunuoliai“ sezono gale taip pat panašu tapo neblogai funkcionuojančiu aikštelėje klubu. „KK Riešei“ šiame finalo ketverte bus velniškai sunku, nes visi varžovai prieš ją žais su dviguba ar net triguba energija. 

 "KK Riešės" gynėjas Deimantas Pavlovskis praėjusį sezoną žaidė finalo ketverte už "Brolius Šaunuolius"

Ervinas Stankevič, „KK Riešė“: „Finalo ketvertas toks koks ir turėjo būti. Gal netikėta, kad „ŠKK Šnapiai“ paleido savo ketvirtfinalį. Visas sezonas įdomus, tačiau dabar atėjo įdomiausia dalis, kur vadinami „favoritai“ negali klysti. Asmeniškai turių blogų prisiminimų iš VASAROS TAURĖS 2016. Turėjome žaisti finale, tačiau žaidėme tik dėl 3 vietos. Norėčiau, kad mano komanda į pusfinalį ateitų maksimaliai susikaupus. Varžovas pažystami, teko su jais jau šį sezoną žaisti, laimėjome gana lengvai, tačiau dabar nenoriu, kad komanda ateitu su tokia pačia nuotaika ir galvotų, kad vėl lengvai laimim ir einam į finalą. Sezono tikslai kaip ir visada aukščiausi, bet dabar galvoja pusfinalio rungtynės ir patekimas į finalą. Finale vienos varžybos visko gali nutikti. Linkiu visoms komandoms sėkmės.“


„Broliai Šaunuoliai“

TOP16 etape sustabdytos „TG Sokol“ bei „Negerų“ komandos, pasiektos dvi užtikrintos pergalės ketvirtfinalyje prieš „O.P.A.“ (87:60 ir 72:44) ir demonstruojamas aukšto lygio komandinis krepšinis, nors dar visai neseniai komplikuotai sezoną pradėję „Broliai Šaunuoliai“ nuobodžiai leido laiką žaisdami su žemiau nei 10-ta reguliaraus sezono reitingo vieta likusiomis komandomis. Šiuo metu jau galima vis garsiau kalbėti netik apie tai, kad komanda atsidūrė ten kur ir turėtų, tačiau ir apie tai, kad ji pusfinalyje gali mesti labai rimtą iššūkį „Reaktoriaus smogikams – vezumalkas.lt“.

Jei komanda pusfinalyje sensacijos nesukurs gyvenimas tuo nesibaigs, komanda 2009 metais tapusi čempione, po metų (2010 m.) žaidusi finale savo kolekcijoje dar neturi bronzinių apdovanojimų, kuriuos prieš metus matė iš labai arti. Jeigu komanda vėl liks be apdovanojimų bus labai liūdna.

Rungtynės prieš „Reaktoriaus smogikus – vezumalkas.lt“ bus visiškai kitokios nei šaunuoliai žaidė iki šiol. „Broliai Šaunuoliai“ nesunkiai užčiuopė „TG Sokol“, „Negerų“ bei „O.P.A.“ ekipų silpnasias vietas ir jomis pasinaudojo, dabar komandai reikės ne ieškoti spragų varžovų žaidime, tačiau pačiai kaip galima giliau paslėpti savuosius trūkumus. Vienas iš tokių skuboti perdavimai, po kurių varžovai gauna progų rengti kontratakas.

Po mėnesio pertraukos „Broliai Šaunuoliai“ bent iki finalo dienos vėl nebus laikomi rungtynių favoritais, o tai, kad komanda net tada kai skynė pergalę po pergalės turėdavo bėdų rungtynių pradžioje turėtų kelti kažkiek nerimo. Klaidoms padarytoms sezono metu ištaisyti broliai laiko turėjo į valias, tačiau finalo ketverte jų lauks viso labo 80 rungtynių minučių ir čia suklydus kito kelio atgal nebus.

„Brolių Šaunuolių“ stiprybė yra gana įvairus puolimas bei aikštės gynyba. Atsikiromis rungtynių atkarpomis pastaruoju metu komanda naudoja spaudimą, naudojasi ilgesnio atsarginių žaidėjų suolo teikiamais privalumais ir taip bando kiek įmanoma greičiau nuvaryti varžovus nuo kojų. Kas pavykdavo iki šiol, pusfinalyje gali ir nepavykti, todėl komanda vėl turės sugalvoti kažką naujo, kas verstų varžovus žaidžiant prieš ją atiduoti kiek įmanoma daugiau jėgų puolime bei gynyboje.

„Broliai Šaunuoliai“ 62:70 „Ginio Pajėgoms“ nusileido sezono starte, kai ketvirtose rungtynėse patyrė trečią pralaimėjimą ir galima sakyti, kad jau tada pasuko savo sezoną nuobodesniu keliu. Po šio pralaimėjimo komanda rinko pergales prieš mažesnio kalibro komandas ir per 17 rungtynes vos kartą 51:52 nusileido sezoną jau senokai baigusiai „Craptors“. Pusfinalyje komanda žais nepralaimėjusi rungtynių jau keturis mėnesius.

Tolimi metimai yra tai ko reikia pergalėms. „Broliai Šaunuoliai“ jau ne vieną sezoną yra geriausiai lygoje tritaškius metanti komanda (38,50% taiklumas, 1 vieta lygoje), šis žaidimo komponentas ir toliau išlieka labai svarbia lygos senbuvių opcija puolime. Komanda per dvikovą meta po 17,19 metimo, pataiko po 6,62 ir šį sezoną bent 10 tritaškių surinko jau 3 kartus. Vienintelis krepšininkas kurį šį sezoną galima palikti laisvą prie tritaškio linijos yra Simas Liepinaitis (0/1), likę krepšininkai gali pataikyti, o daugelis iš jų tuo naudojasi labai dažnai. Šiuolaikinis krepšinis paremtas tolimais metimais ir dideliais greičiais, todėl galima konstatuoti faktą, kad seniausiai lygoje žaidžiantys finalo ketverto dalyviai su naujausiomis žaidimo tendencijomis žengia žingsnis į žingsnį.

Įdomu tai, kad pusfinalio rungtynėse su „Reaktoriaus smogikais – vezumalkas.lt“ į aikštelę tikriausiai žengs net trys krepšininkai iš taikliausių lygos tritaškininkų dešimtuko. Darius Jovaiša (50%, 2 vieta), Marius Krukonis (42,42%, 5 vieta) bei Gintas Petrikas (42,11%, 7 vieta). Visgi aš manau, kad pusfinalio rungtynės neturėtų virsti vien tik pasimėtymu tritaškiais, nors tolimai metimai bent jau „Broliai Šaunuoliai“ tikrai remsis.

Apsigynę nuo „Brolių Šaunuolių“ tolišaudės netik ramiau gyvens „smogikai“, tačiau ir „Ginio Pajėgos“ kurios akistatos su 2009 metų lygos čempionais išvengs tik tokiu atveju, jei pastaroji komanda šoliuos kaip pridera finalo ketverto juodajam arkliukui ir įveiks čempionus. „Broliai Šaunuoliai“ yra ne kas kitas kaip šio finalo ketverto underdogai.

Ryškiau vėl išsiskiriantys komandos lyderiai Darius Jovaiša (22,31 tšk., 6,15 rez. perd.) bei Darius Dūdėnas (19,30 tšk., 8,70 atk. kam.) šį sezoną susigrąžino jiems priklausančias regalijas, tačiau šalia jų „Broliai Šaunuoliai“ turi pakankamai daug puolime išsiskirti galinčių žaidėjų ko iki Gedimino Povilausko ir Deimanto Pavlovskio eros kuri truko vos du metus dar niekada nėra buvę. Simas Liepinaitis, Egidijus Mažeika, Laurynas Ralys ir Mantas Kazlauskas renka daugiau nei po 15-ka taškų. Marius Krukonis taip pat renka dviženklius skaičius pelnomų taškų grafose ir gali išplėsti komandos puolimą. Įdomu tai, kad artimiausi komandos varžovai „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ turi savo sudėtyje šį sezoną vos tris žaidėjus kurie renka bent 15-ka ir daugiau taškų.

Darius Dūdėnas ne vieną sezoną gina "Brolių Šaunuolių" komandos garbę, o Simas Liepinaitis (juoda) į ją atvyko tik pernai. Šį sezoną tikriausiai būtent šio žaidėjo dėka komandoje atsirado ir daugiau prieš kelis metus bronzą laimėjusios "Fabinių" komandos narių

Du savo lyderius praradusi komandos vadovybė sezono eigoje atliko milžinišką darbą, o bet kokios spalvos medalis būtų tarytum akmuo į Deimanto Pavlovskio bei Gedimino Povilausko daržą. Su jais komanda būdama pirma po reguliaraus sezono krito 2014/2015 m. sezono aštunftinalyje, o pernai liko be nieko finalo ketverte. Jeigu „Broliai Šaunuoliai“ šį sezoną vėl liks be nieko reikš tik vieną, kad komandai vėl trūko kažkokios puzzle detalės. O kokios nei jai, nei mums taip ir nepavyko sužinoti.

Simas Liepinaitis, „Broliai Šaunuoliai“: „Pirmiausiai noriu pasidžiaugti, kad šiais metais su keliais pokyčiais komandos sudėtyje lyginant su praėjusiais vėl sugebėjom pasiekti finalinį ketvertą, nors sezoną pradėjom kiek prastokai, bet vėliau įsivažiavom ir esam tikrai verti būti tarp keturių stipriausių komandų. Kalbant apie pusfinalį, tai varžovas puikiai visiems pažįstamas ir niekas nepaneigs fakto, kad jis tikrai galingas. „Reaktorius“ kartu žaidžia jau eilę metų ir sudėtis galima sakyti beveik nesikeičia, komanda turi visose pozicijose stiprių žaidėjų kitaip sakant - nėr kažkuriose vietose silpnesnė. Laukia tikrai labai sunkios varžybos ir nors priešininkai laikomi favoritais, mes prižadame kovoti iš visų jėgų ir einam kovoti tik dėl finalo. Pusfinalis - vienos varžybos, visko gali nutikti, kuri komanda labiau norės ir geriau nusiteiks ta ir laimės.”

Egidijus Mažeika, „Broliai Šaunuoliai“: „KK Riešė“ prieš „Ginio Pajėgas“: Poros favoritai „KK Riešė“, kuri yra visa galva pranašesnė visose pozicijose. Jeigu atvyks bent du trečdaliai visų jų pagrindinių žaidėjų manau „Ginio Pajėgoms“ triuškinamo pralaimėjimo (~ 30 taškų) bus sunku išvengti. Vienintelė viltis „Ginio Pajėgoms“, jei „KK Riešė“ susirinktų itin negausiai ir būtų pasinaudota proga išvarginti priešininkus. „Broliai Šaunuoliai“ prieš „Reaktoriaus smogikus – vezumalkas.lt“: Apyligės komandos, nors „Reaktoriaus“ žaidėjai turi sukaupę daugiau patirties žaidžiant būtent tokiose sezono fazėse. Šioje dvikovoje jiems tai tikrai gali pasitarnauti. Nedrįstu prognozuoti rezultato, bet manau, kad laimės ta komanda kuri geriau sužais pirmąjį rungtynių kėlinį ir truktels 6-8 taškais į priekį.“


„Ginio Pajėgos“

Prieš sezoną vargu ar kas tikėjosi, kad lygos naujokai jau pirmuoju savo bandymu atsidurs tarp keturių geriausių 2016/2017 metų sezono komandų. Didžiausiu sezono atradimu tapusi komanda reguliaraus sezono metu liko penkta, tačiau sėkmingai įveikė TOP16 etapą, o ketvirtfinalyje 73:58 ir 52:47 palaužė šį sezoną taip ir neišsitiesusių „ŠKK Šnapių“ pasipriešinimą.

Debiutinis komandos sezonas prasidėjo 4 pergalių serija, tačiau vėliau komandos žaidimas smarkiai bangavo ir ji reguliaraus sezono finiše neprasibrovė į pirmąjį ketvertuką, nors tam turėjo pakankamai gerų šansų. „Ginio Pajėgos“ reguliaraus sezono finiše 46:47 nusileido „KK Alkaniems“ bei 55:72 „Zarasams“, o bent viena pergalė šiose rungtynėse komandai būtų garantavusi ketvirtą vietą po reguliaraus sezono kovų.

Šį sezoną „Ginio Pajėgos“ renka vos po 63,65 taško ir tai yra prasčiausias rodiklis tarp visų finalo ketverto komandų. Lygos naujokai per 20 šio sezono rungtynių net 10 kartų nepasiekė šio vidurkio. Komanda per rungtynes pataiko vos po 28,23% tritaškio ir tokiu būdu renka viso labo 27,80% savo pelnomų taškų.

„Ginio Pajėgos“ šį sezoną visose rungtynėse tolimais metimais rinko bent po 6 taškus, tačiau turėjo vos 7 rungtynes kuriose pataikė bent kas trečią tokį metimą.

Pagal pelnomus taškus trys finalo ketverto dalyvės lygoje patenka į pirmąjį ketvertuką, „Ginio Pagėjos“ nuo visų jų atsilieka smarkiai ir pagal šį rodiklį užima labai kuklią 12-tą vietą.

Tokią pačią poziciją komanda užima ir pagal dvitaškių taiklumą (44,78%), kai jos būsimi konkurentai kovoja dėl medalių čia dalinasi pirmas tris vietas.

„Ginio Pajėgos“ šį sezoną atlieka viso labo po 9,65 rezultatyvius perdavimus ir pagal šį rodiklį yra dugne. Mažiau perdavimų už lygos naujokus šį sezoną atliko tik sezoną kovo 12 dieną baigę „RRKK&Bendorėliai“ (7,38 vid.). Pusfinalio varžovai, „KK Riešė“ varžovus pagal šį rodiklį lenkia daugiau nei tris kartus (28,90 vid.). Kitos pusfinalio poros komandos asistų taip pat atlieka daugiau nei 20. Šį sezoną per 20 rungtynių „Ginio Pajėgos“ tik 8 kartus pasižymėjo dviženkliu rezultatyvių perdavimų skaičiumi. Per 10 paskutinių rungtynių bent 10 rezultatyvių perdavimų buvo atlikta 3 kartus.

Blankų komandos puolimą kai nesurinkdavo net 50 taškų galima pateisinti nebent tuo, kad trijose iš keturių tokių rungtynių nedalyvavo arba Domantas Žičkus arba Dominykas Rakauskas.

Komanda turėjo bėdų puolime, nedemonstravo komandinio krepšinio, todėl daugeliui natūraliai kyla klausimas kaip ji atsidūrė čia, tarp keturių geriausių sezono komandų kurios kovos dėl medalių.

Pirmiausiai reikiamą pergalių skaičių lėmė komandos kovingumas, atletiškumas ir ištvermė. Komanda vos keliose rungtynėse turėjo didesnę nei 6 žaidėjų rotaciją ir panašu, kad jos žaidėjų kūnai yra pasirengę atlaiktyti dar 80 minučių finalinių kovų. Na ir atidavus daug jėgų ketvirtfinalių rungtynėse su „ŠKK Šnapiais“ dabar būti tik statistais tikrai šiai komandai nesinorės.

„Ginio Pajėgos“ į savo krepšį šį sezoną praleido po 65,1 taško ir tai yra žymiai geresni skaičiai nei šioje statistikos kategorijoje rodė pusfinalio varžovai (73,30). Komanda per rungtynes blokuoja po 2,25 varžovų metimo ir pagal šį rodiklį žengdama 5 lygoje lenkia visas komandas kurias gali sutikti paskutinėse sezono rungynėse.

Dar vienas dalykas kuris kėlė šią komandą į viršų buvo mažas klaidų skaičius, komanda per rungtynes klysta tik po 11,30 karto ir tai yra geriausias rezultatas visoje lygoje. Šį sezoną „Ginio Pajėgos“ turėjo 9 rungtynes kuriose nesuklydo net 10 kartų.

Kamuolio branginimas, ilgos atakos kurios dažniausiai baigsis komandos lyderių metimais ir kieta gynyba gali padėti lygos naujokams išvengti fiasko, o gal net ketvirtosios vietos.

Sutelkę visas pajėgas „Ginio Pajėgų“ vyrai savo sudėtyje turėtų 10 žaidėjų, tačiau jų daugelio meistriškumas vis dar kelia rimtų abejonių.

Didžiausia skylė komandos gynėjų grandyje, kurioje be Justo Aršausko (10,16 tšk., 5,32 atk. kam., 3,79 rez. perd., 9,16 naud. bal.) aplamai nėra žaidėjų kurie galėtų varžovų gynybai suteikti bent mažyti skausmą. Gediminas Ivoška ir Naglis Misevičius pataiko atitinkamai tik po 20,00 ir 24,39 procentų savo metimų ir per 25 rungtynes kartu yra surinkę viso labo 76 taškus.

Nesunku nuspėti, kad finalo ketverto metu Justas Aršauskas aikštelėje turės praleisti 80 minučių, tačiau tai jam nebus jokia naujiena.

Žymiai geresnė situacija komandos puolėjų grandyje, čia žaidžia du komandos lyderiai Domantas Žičkus bei Dominykas Rakauskas, Mantas Bielinskas (6,91 tšk., 6,09 atk. kam.), Raimond Pševodski (8,50 tšk.) bei gerai gynyboje padirbėti galintis Bartas Tamulis (0,83 tšk., 2,92 atk. kam.). Galima patimėti, kad antrosiose ketvirtfinalio rungtynėse prieš „ŠKK Šnapius“ komanda žaidė be Dominyko Rakausko, o varžovams netikėtumu tapo Raimond Pševodski kuris pelnė 15 taškų ir sužaidė rezultatyviausią sezono dvikovą tada kai komandai to labiausiai reikėjo. Kodėl to nepadarius dar kartą pusfinalyje?

Domantas Žičkus (22,07 tšk., 8,67 atk. kam., 2,27 rez. perd., 17,93 naud. bal.) ir Dominykas Rakauskas (20,25 tšk., 6,94 atk. kam., 1,63 rez. perd., 13,19 naud. bal.) yra du svarbiausi komandos žaidėjai kai kalba pasisuka apie puolimą. Abu jie šį sezoną renka 51,45 procentus komandos taškų ir išmeta net 47,46% visų komandos metimų iš žaidimo.

Nesuklysiu pasakęs, kad jeigu bent vienas iš jų pasiklys klaidžiuose varžovų gynybos labirintuose šios komandos pralaimėjimas dviženkliu taškų skirtumu bus užprogramuotas ne tik pusfinalių, bet ir finalų dieną.

Domantas Žičkus kiekvienose rungtynėse pataiko bent po vieną tritaškį, tačiau tolimi metimai kuriuos jis realizuoja 26,19% taiklumu nėra pagrindinis šio puolėjo koziris puolime. Atletiškas žaidėjas mėgsta žaisti „1x1“, taip pat puikiai pataiko metimus būdamas per 3-5 metrus nuo krepšio. Šį sezoną bent 20 taškų rezultatyviausias komandos krepšininkas rinko 11 kartų (11/15). Taip pat jis yra ir vienas svarbiausių žaidėjų kai komandai tenka surinkti kamuolius po savo ar varžovų netaiklių metimų. Bent po 8 kamuolius jis šį sezoną rinko 9 kartus. Šio žaidėjo efektyvumo balas gali būti žemas, tačiau jis vistiek pasieks savo ir surinks bent jau artimus savo sezono virkiams skaičius puolime.

Dominykas Rakauskas yra nuotaikos žaidėjas ir jo pasirodymų sėkmę dažnai lemia dvikovos pradžia. Jeigu jis pataiko savo pirmus metimus ir jo ranka įkaista tada viskas gerai, tačiau jai metimai jam nekrenta jis meta tol kol pataiko, o tai prieš geriausias lygos komandas gali kainuoti daug. Komandoje jis yra daugiausiai tritaškių metimų (129) išmetęs žmogus, o jo fiksuojamas 35,66% taiklumas yra antras. Taikliausiai „Ginio Pajėgų“ komandoje tritaškius meta Mantas Bielinskas (43,48%), tačiau jis per rungtynes išmeta viso labo po 2,09 metimo.

Dominykas Rakauskas šį sezoną turėjo vos vienas puolime labai prastas rungtynes, kai pergale pasibaigusioje dvikovoje su „Visad gatavs“(87:59) surinko tik 6 taškus ir pataikė tik 3 metimus iš 17. Tokių rungtynių, kad jis per dvikovą nesurinktų bent 16-ka taškų šį sezoną buvo vos dvi (2/16).

Abu lygos naujokų lyderiai iš varžovų gynybos finalo ketverte sulauks begalo daug dėmesio, todėl jiems dar kartą teks išlikti ramiems, nepasiduoti neigiamoms emocijoms ir daryti tą darbą kurį jie šį sezoną daro geriausiai, rinkti taškus.

Atskirai pakalbėti būtų galima ir apie komandos vidurio puolėją Valdemar Lodziato, kuris šį sezoną yra pirmas komandoje pagal atkovotus kamuolius (11,53), pirmas pagal efektyvumo balus (19,27) bei trečias pagal pelnomus taškus (11,40). Tvirtai sudėtas 200 cm ūgio „centras“ yra vienas iš kretinių komandos žaidėjų puolime ir pats svarbiausias gynyboje. TOP16 etape žaidėjas kurį galima vadinti komandos „x-faktoriumi“ rinko po 15 taškų, atkovojo po 18,67 atšokusius kamuolius bei po 28 naudingumo balus. Jeigu jis panašius rodiklius pasieks ir finalo ketverto rungtynėse ir išvengs bangavimų kurie jį persekiojo didžiąją sezono dalį „Ginio Pajėgos“ turės „centrą“ kuris gali savo oponentams gerokai apsunkinti gyvenimą.

Pabaigai galima būtų pasakyti, kad paskutinį kartą į finalo ketvertą mažiau taškų nei „Ginio Pajėgos“ rinkusi komanda paskutinį kartą pateko 2015 metų pavasarį. Tada 2014/2015 metų sezono atradimu tapę „TG Sokol“ krepšininkai rinko po 63,43 taškus ir pataikė tik 28,83% tritaškių. Tada „TG Sokol“ taip pat turėjo vos kelis ryškiau puolime išsiskiriančius žaidėjus, visą sezoną juos gelbėjo gynyba ir geras nusiteikimas. Visgi finalo ketverte komanda rinko vos po 44,50 taško pataikė tik 18,96% tritaškių ir pralaimėję abi rungtynes vidutiniu 17 taškų skirtumu liko be nieko. Labai tikėtina, kad šis finalo ketvertas panašiai susiklostys ir „Ginio Pajėgoms“. Komandos labai panašios, tačiau mano akimis „Ginio Pajėgos“ yra geriau pasiruošę psichologiškai nei 2015 metų „sakalai“.

Mantas Bielinskas, „Ginio Pajėgos“:Čempionato pradžioje turbūt niekas nesitikėjo, kad „Ginio pajėgos“ gali nueiti iki Didžiosios taurės TOP4, tačiau patys viduje žinojom, kad galim žaisti gerai, reikėjo įdėti tik daugiau pastangų, ką ir darėm viso sezono metu. Džiaugiamės patekę tarp keturių stipriausių lygos komandų, tačiau sustoti neketiname.

Pusfinalyje laukia bene stipriausias varžovas visoje lygoje, analizuojant „KK Riešė“ sudėtį, tai galima būtų padaryti 3 komandas, kurios žaistų finaliniame etape. „KK Riešės“ žaidėjai gerai žinomi mėgėjų krepšinyje, patyrę ir individualiai labai pajėgūs, bus itin sunkios varžybos mūsų komandai. Dar šį sezoną vos vieną ar du kartus buvom susirinkę pilnos sudėties, tuomet šventėme pergales, tai pagrindinis tikslas būtų susirinkti pilnos sudėties, atiduoti visas jėgas gynyboje, puolime žaisti užtikrintai neprarandant kamuolių ir nedovanojant priešininkams lengvų taškų ir tikėkimės visi septyni Drakono kamuoliai sekmadienį bus „Ginio pajėgų“ rankose.

Linkiu sėkmės visoms turnyro komandoms, kurios dar tęsia kovas ir siekia užsibrėžtų tikslų.“

 

 


MAŽOJI TAURĖ


 „TG Sokol“

Lygoje 9 sezoną žaidžiantys „sakalai“ reguliarų sezoną pradėjo trimis pralaimėjimais (3-3) ir į pajėgiausių komandų dešimtuką pateko tik per plauką. Antrajame etape komanda rodė pergalingą krepšinį ir suklupusi viso labo du kartus (7-2) gavo 3 reitingo poziciją po reguliaraus sezono kovų. Lygiai tiek pat pergalių ir pralaimėjimų po antrojo etapo turėjo ir čempionų titulą ginantys „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“.

Tai, kad pergales iškovotas reguliaraus sezono metu reikia pamiršti iškart kai nuskamba paskutinių rungtynių finalinis švilpukas „TG Sokol“ nesuprato ir vėl. Dėl to TOP16 etape komanda į priekį praleido netik 6-tą reitingą turėjusią „Negerų“ komanda, tačiau ir 11-toje vietoje likusius „Brolius Šaunuolius“. Pergalė 100:79 prieš „MF“ trečiose šio etapo rungynėse tapo menka paguoda, nes komanda vėl neįgyvendino savo tikslų ir liko už pirmojo aštuntuko ribų.

Šį sezoną „TG Sokol“ vienu metu turėjo 7 pergalių serija, tačiau neišvengė ir gilių duobių, viena tokių buvo sezono starte (0-3), antra (0-3) prasidėjo paskutinėse reguliaraus sezono rungtynėse su „KK Rieše“ ir tęsėsi TOP16 etape. Kuris komandai kainavo aukštesnes pozicijas.

Antrą sezoną tik dėl „šalutinio“ turnyro kovą pradedantys „TG Sokol“ dabar gali pasigirti nebent tuo, kad šį sezoną jų gynyba prieš geriausią lygoje puolimą suveikė efektyviausiai. Su „KK Rieše“ šį sezoną „sakalai“ susitiko du kartus (55:76 ir 72:84), tačiau šiose rungtynėse po 109,95 taškų renkantys varžovai pelnė viso labo po 80 taškų bei pataikė tik po 6 tritaškius.

Taip kaip prieš reguliaraus sezono nugalėtojus gynėsi „TG Sokol“ galėtų tapti puikiu pavyzdžiu komandoms kurios šią komandą savo kelyje šį sezoną dar sutiks.

„TG Sokol“ šį sezoną renka po 67,55 taško (8 vieta lygoje), tačiau šį rodiklį gerokai pakoregavo kelios labai lengvomis pergalėmis pasibaigusios rungtynės kurių metu komanda rinko 71-100 taškų. Rungtynių kuriose „sakalai“ lenktų savo vidurkį šį sezoną viso buvo vos 9.

Puolime didžiausią darbą atliko komandos naujokas Nerijus Pigaga (20,33 tšk., 15,33 naud. bal.), kuris labai dažnai imdavosi iniciatyvos sunkiausiais rungtynių momentais. Įžaidėjas rungtynėse su „MF“ surinko 53 taškus bei pakartojo šio sezono lygos rezultatyvumo rekordą (tiek pat taškų ankščiau surinko ir Nerijus Jozonis iš „Burkalifa.eu“). Visgi aš asmeniškai iš po 4,72 rezultatyvaus perdavimo atliekančio komandos lyderio kažkiek pasigedau geresnio vadovavimo komandos puolimui. Taip jis rinko taškus, tempė komandą į priekį, tačiau nevertė pasitempti komandos draugų, ką prieš pora sezonų darė komandą į pagrindinį finalo ketvertą nuvedęs Vytautas Saulis.

Nerijus Pigaga 2014/2015 metų sezone vadovavo du kartus lygos čempionais tapusių "KK Fuxų" puolimui

Antrą ir trečią vietą komandoje pagal renkamus taškus užima Andrej Maisak (13,77) ir Karol Ruselevič (14,28). Abu jie pakankamai ryškūs puolime, tačiau gynyboje jų atliekamą darbą reikėtų vertinti kritiškai. Kai varžovai žaidžia protingiau, naudojasi užtvaromis jų gynyba dažnai tampa komandos galvos skausmu. Taip buvo ir TOP16 rungtynėse kurios nulėmė, kad „TG Sokol“ dabar varžosi tik dėl „MAŽOSIOS“ taurės.

Abu žaidėjai yra pakankamai staigūs, tačiau dažnai pasimeta gynyboje kur palieka pakankamai skylių kurias likusiems komandos žaidėjams nevisada pavyksta užlopyti. Prastas kojų darbas, koncentracijos stoka ir gana prastas situacijų įvertinimas neleidžia šiems dviem žaidėjams pasikelti savo vertės. Trypčiojimas apie savo prižiūrymą žmogų, bandymai perimti kamuolį nėra tai ko reikia „sakalams“, kurių pergalių pamatas gera komandinė gynyba. Ketvirtfinalio etape „BC Kibirai“ rinko tik po 50 taškų, tačiau toks komandos mažas rezultatyvumas daugiau buvo pačių kibirų bėdos, nei „TG Sokol“ gerai veikusios gynybos pavyzdys. Prie tokio mažo rezultatyvumo „BC Kibirai“ turėjo tikrai pakankamai progų atakuoti iš žaidimo, kurias susikurdavo tada kai kažkas iš komandos gynėjų ar kraštų neatlikdavo savo darbo. Jeigu šį sezoną blankiai baigę „BC Kibirai“ prametė krūvą metimų, net būdami laisvi, tai kovoja dėl „MAŽOSIOS“ taurės tokių dovanų daugiau neikas gali ir nepadovanoti.

Karol Ruselevič nėra stabilus metikas, tačiau šį sezoną vos kartą per 18 rungtynių nepelnė bent 11-kos taškų. Andrej Maisak žaidė mažiau, tačiau taikliusiai komandoje metė tritaškius (36%) ir dviženklį taškų skaičių rinko 10 kartų (10/13).

Jeigu šie vyrukai puolime darys savo darbą ir biški rimčiau padirbės gynyboje (aišku jeigu jie aplamai tą sugeba), „TG Sokol“ vėl galės žaisti jiems parankų krepšinį. Tritaškiai ir greitos kontratakos šiai komandai gali virsti „MAŽOSIOS“ taurės aukso medaliais.

Antras pagal efektyvumą (12,76) komandos krepšininkas yra Edgar Kolendo, kuris šį sezoną pelno tik po 6,47 taško, tačiau aikštelėje atlieka daug juodo darbo gynyboje, puikiai kovoja dėl atšokusių kamuolių (8,41) dar blokuodamas ir po 1,65 varžovų metimus.

Vienas iš svarbiausių komandos žaidėjų kartais gynyboje atlieka tiek daug darbo, kad jam puolime paprasčiausiai trūksta jėgų. Jis viso labo pataiko tik 46,67% dvitaškių bei 18,75% tritaškių. Tritaškiai metimai iš krepšininko pareikalauja mažiau jėgų nei centravimas baudos aikštelėje, todėl tikriausiai toks būtų logiškas paaiškinimas to, kad Edgar Kolendo šį sezoną metė 60 dvitaškių ir net 64 tritaškius.

„TG Sokol“ iš visų „MAŽOSIOS“ taurės finalo ketverto komandų turi lygiausia sudėtį, o surinkę visus kurie gali žaisti žaidėjus praktiškai visose pozicijose turės bent po vieną gero lygio žaidėją ir dar kelis solidžius atsarginius. Sėkmingesnio žaidimo po varžovų krepšiu vėl komanda turėtų tikėtis iš po 6,44 taško (5,33 atk. kam.) renkančio Vladimir Kiseliov, snaiperio Valdemar Smilgin (6,88 tšk., 32,38% tritaškio). Pastarasis krepšininkas šį sezoną nedemonstruoja geriausio krepšinio ir puolime remiasi tik tritaškiais.

 „X-faktorius“: Pavel Andruškevič šį sezoną renka po 6,33 taško, atkovoja po 4,42  atšokusio kamuolio (x per. kam.) ir viso labo renka tik po 6,58 naudingumo balus. Daugelį metų komandos atakas organizavęs krepšininkas šį sezoną turėjo atsisveikinti su įžaidėjo pozicija ir nors aikštelėje gali atlikti daug funkcijų šį sezoną atrodo kažkiek pasimetęs. Rungtynių kuriose jis sužibėdavo buvo mažai, tačiau dar liko dvi ir jos gali būti kitokios.

Prognozuočiau, kad finale „TG Sokol“ susitiks su „Zarasais“ su kuriais šį sezoną jau buvo pasidalinta po pergalę (51:54 ir 60:55). Abu susitikimai parodė, kad tai labai panašaus lygio komandos ir trečias jų susitikimas vėl būtų labai atkaklus. Jeigu „Zarasų“ smarkiai iš vėžių neišmušė ilga pertrauka be rungtynių „sakalams“ finale bus tikrai nelengva. Varžovai turį gerą gynėją ir pavasarį sužibėjusią priekinę liniją, kas „sakalų“ pranašumą sumažins iki minimumo. Reikėtų atkreipti ir dėmesį tai, kad antrosiose rungtynėse kurios baigėsi „TG Sokol“ pergale nedalyvavo naudingiausias „Zarasų“ krepšininkas Kęstutis Bagdanavičius.

Pabaigai galima būtų paminėti, kad „TG Sokol“ turi daugiausiai tokio rango rungtynių patirties, visus būsimus varžovus lenkia pagal pelnomus taškus, efektyvumo balą, dvitaškių pataikymą ir blokuotus metimus, o tai nori nenori verčia šią komandą laikyti pagrindiniais pretendentais į aukso medalius.

Visgi ši komanda sezono pabaigoje yra pratusi vaikščioti plonu ledu ir įlūžti, todėl jau pusfinalio rungtynėms su „MF“ privalo pasiruošti labai atsakingai, nors žinant, kad prieš mėnesį „MF“ komanda buvo įveikta 100:79 susikoncentruoti tikrai lengva nebus. Teko matyti studentų akistatas su „KK Alkanais“ ketvirtfinaliuose ir ten komanda buvo visiškai kitokia nei tada kai TOP16 etapą uždarė pralaimėjimu „sakalams“.

Pusfinalio rungtynėse akis į akį stos du geriausi „MAŽOSIOS“ taurės įžaidėjai Julius Ščipokas bei Nerijus Pigaga, ši mikro dvikova turėtų būti labai įdomi ir nuožmi, o jos įtaka rungtynių baigčiai tikrai bus begalo svarbi.

Nerijus Pigaga, „TG Sokol“: „Manau mūsų tikslas tik pirmoji vieta ir mes pajėgūs ją iškovoti. Norime parodyti, kad nepatekimas į pagrindinį turnyrą buvo tik atsitiktinumas. Gerbiame visus „MAŽOSIOS“ taurės varžovus, tačiau mes nugalėsime.“  


„MF“

Ketvirtfinalyje išmesti etatinei „šalutinio“ lygos turnyro prizininkai „KK Alkani“, aikštelėje vis labiau dominuojantis įžaidėjas Julius Ščipokas, įsisiuobuojantys „4” – „5” numeriai. Taip galima būtų keliais žodžiais apibūdinti sezoną išgelbėjusią ir dėl „MAŽOSIOS“ taurės pakovoti galinčią „MF“ komandą.

TOP16 etape studentai patyrė tris nesėkmes vidutiniu 32,67 taško skirtumu, komanda šiose rungtynėse rinko po 59,67 taškus, o į savo krepšį praleisdavo net po 92,33. Tarp 16-kos šį etapą pasiekusių komandų medikai pagal puolimą buvo 15-ti, pagal gynybą 14-ti.

Muštos komandos pergalė 78:57 prieš „KK Alkanų“ klubą jau pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse buvo tarytum sapnas iš kurio niekada nesinori prabusti. Retai pasitaiko atvejų, kad net trys komandos krepšininkai tokios svarbos rungtynėse pagerina savo sezono rezultatyvymo rekordus. „MF“ komandos priekinės linijos žaidėjai viso sezono metu atrodė nekaip, tačiau būtent šiose rungtynėse jie varžovams pridarė didelių sunkumų. Ketvirtfinalio etape Paulius Andrijauskas rinko po 18,50 taško ir 10,50 atšokusio kamuolio, o Andrius Misiūra pridėdavo po 12-ka taškų ir sugriebdavo dar po 10,50 kamuolio. Šie du žaidėjai padarė viską, kad komanda net nepajustų, kad šį sezoną yra priversta žaisti be tikro vidurio puolėjo.

„MF“ šį sezoną iš numirėlių kėlėsi jau du kartus. Antras atvejis buvo tas apie kurį jau kalbėjome, ketvirtfinalyje. Pirmasis antrajame reguliaraus sezono etape, kuriame ji pakilo į 14-tą reitingo vietą per 10 rungtynių pasiekusi 7 pergales. Įdomu tai, kad pirmajame reguliaraus sezono etape „MF“ buvo pralaimėjusi visas 6 dvikovas, kaip ir galutinėje rikiuotėje tik „KK Bet Koks“ aplenkęs „Meridianas“.

Senoji „MF“ gvardija iš kurios dabar komandoje liko tik Raimundas Venskaitis ir Tomas Balčius, 2010/2011 metų sezone laimėjo bronzos medalius pagrindiniame turnyre, kai antrus metus iš eilės pasirodė finalo ketverte. Naujosios VU MF studentų kartos geriausias pasiekimas per tris metus yra patekimas tarp 8 geriausių sezono komandų 2016 metų pavasarį.

 Raimundą Venskaitį galima vadinti "MF" komandos simboliu, jis komandoje žaidžia nuo pirmųjų jos gyvavimo dienų

„TG Sokol“ 60:55 aštuntfinalyje išmetę studentai ketvirtfinalyje atsirėmė į vėliau čempionais tapusių „Reaktoriaus smogikų – vezumalkas.lt“ sieną. To ketvirtfinalio dabar studentams geriau neprisiminti. Po 42 taškus rinkę medikai varžovams pralaimėjo 27:52 ir 57:77.

Šį sezoną „MF“ pirmą kartą per visą komandos istoriją neturi tikro vidurio puolėjo, o ūgio deficitą po krepšiais nevisada pavyksta kompensuoti kovingumu. Jėgos trūkumą baudos aikštelėje studentai vėl pajausti gali finalo ketverto metu, nes kaip tyčia visos trys konkurentės turi pakankamai rimtų priekinės linijos žaidėjų. Medikai sezono pabaigoje komandos komplektacijos klaidų tikrai neištaisys, tačiau dar vieną trūkumą tikrai gali pašalinti.

Šį sezoną 16-ka žaidėjų registravusi komanda net 6 sezono rungtynes žaidė penkiese, o dar keliose rungtynėse turėjo vos po vieną papildomą žaidėją rotacijoje. Finalo ketverte dalyvauti gali 11-ka ekipos žaidėjų, surinkusi jų kuo įmanoma daugiau „MF“ tikrai gali pakovoti jeigu ne dėl vietos finale, tai bent dėl bronzos medalių. Kurių Tomas Balčius savo kolekcijoje turi net tris, tiesa visi jie žymiai didesnės vertės, nes buvo iškovoti pagrindiniame turnyre.

Ryškiausia žvaigždė: Kamuolį savo rankose mėgstantis turėti Julius Ščipokas gali mesti tritaškius, veržtis į baudos aikštelę bei į žaidimą pajungti ekipos draugus. Be jokių abejonių jis yra svarbiausias komandos žaidėjas apie kurį sukasi visas komandos žaidimas. Pastaruoju metu po 23,31 taško (5,31 rez. perd., 22,31 naud. bal.) šį sezoną komandai renkantis įžaidėjas surengė ne vieną fantastišką pasirodymą ir tuo apsiriboti tikrai nebandys.

Komandoje šį sezoną debiutavęs krepšininkas nepėsčias yra ir gynyboje, o šį sezoną puolime išsiskyrė per 13 žaistų rungtynių net 9 kartus rinkdamas bent po 20 taškų. Gynėjas kelis kartus gerino ir visų laikų „MF“ komandos rezultatyvumo rekordą, kuris nuo balandžio antros dienos yra 41 taškas.

Kartu su Juliumi Ščipoku kaip vieną geriausių puolimo specialistų galima paminėti ir jo kraštietį Benediktą Jonušką. Kuris šį sezoną žaidė tik 7 rungtynėse, tačiau per jas rinko po 16,43 taško ir per rungtynes atlikdavo net po 17 metimo. Šis gynėjas taip pat per rungynes alieka ir po 3 rezultatyvius perdavimus.

Be šių aukščiau paminėtų gynėjų, svarbiomis komandos detalėmis yra Tomas Balčius (14,12 tšk.) bei visus 6 sezonus komandoje praleidęs veteranas Raimundas Venskaitis (9,17 tšk., 40,00% dvitaškiai). Abu šie žaidėjai svarbūs netik tada kai komanda puola, tačiau ir jai ginantis. Jie šį sezoną per rungtynes atkovoja atitinkamai po 6,00 ir 6,50 atšokusio kamuolio.

Komandos puolimą išplėsti gali ir 194 cm ūgio puolėjas Domantas Stankevičius. Šį sezoną prie komandos prisijungęs žaidėjas vidutinškai renka po 13,60 taško ir atkovoja po 8,80 atšokusio kamuolio ir šį sezoną. Komanda kurios sunkieji krašto puolėjai yra vos 194 cm ūgio turėti penketuke tokį atletišką krepšininką yra labai naudingą, tiesa šį sezoną jis nesužaidė tik pusė komandos rungtynių (10/20).

„MF“ puolimas yra labai smarkiai priklausomas nuo tritaškių, jeigu varžovams pavyksta pritildyti studentų snaiperius šios komandos puolimas tampa per daug nuobodus ir lengvai palaužiamas. „MF“ iš visų keturių komandų kurios žais „MAŽOSIOS“ taurės finalo ketverte taikliausiai meta tolimus metimus (28,44%, 7 vieta lygoje), o bent po 40 metimų šį sezoną jau yra išmetę 5 komandos žaidėjai. Įdomu ir tai, kad geras tritaškių pataikymas nevisada lemia komandai sėkmę ir tai yra dėl to, kad šios komandos priekinė linija nevisada padaro tą ką turėtų. Šį sezoną bent 8 tolimus metimus studentai pataikė 6 kartus, vos du kartai iš jų virto pergalėmis.

Šį sezoną „MF“ komandos pergalės galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, o daugelis jų buvo pasiekta tada kai sėkmingai puolime sužaisdavo Paulius Andrijauskas (13,20 tšk., 7,60 atk. kam., 13,10 naud. bal.).

„MF“ pagal statistikos rodiklius į TOP10 patenka pagal efektyvumą (57,95), tritaškių taiklumą, baudos metimų taiklumą (65,42%) bei prarastus kamuolius (13,10 kld.). Pagal šį rodiklį komanda lygoje užima ketvirtą vietą, tačiau vėlgi džiaugtis per daug neturėtų, nes mažiau už ją šį sezoną klysta tiek pusfinalyje laukiantys „TG Sokol“ (11,35), tiek galimas varžovas finalų dieną „Zarasai“ (12,88).

Pagal dvitaškių pataikymą (45,22%) studentai 11-ti, pagal atkovotus kamuolius (35,35) vos 16-ti, taip pat komanda yra tik 16-ta pagal perimtus kamuolius (7,85).

Šį sezoną „MF“ blokuoja po 1,35 varžovų metimus (17 vieta) ir tai nesunku paaiškinti. Po praėjusio sezono komandą paliko 200 cm ūgio blokuotų metimų karalius Vaidas Vaičiulis, kuriam pagal šį rodiklį lygoje nebuvo lygių ir 2014/2015 ir 2015/2016 metų sezoną (3,60 ir 3,47 vid.). Praėjusį sezoną šį stogdengį savo gretose turėję medikai pagal šį rodiklį buvo lygos lyderiai (3,52 vid.) sau už nugarų palikę „TG Sokol“ (3,43) su kuria susitiks visai netrukus.

Tomas Balčius ir Raimundas Venskaitis 2011 metais su "MF" laimėjo bronzos medalius (pagrindinio turnyro)

Tomas Balčius, „MF“: Visų pirma norėčiau pasakyti, kad esame patenkinti šio sezono „MF“ komandos rezultatais. Patekimas į finalinį ketvertą yra išties nemažas pasiekimas, ypač kai neturi stipraus ir stabilaus vidurio puolėjo bei gausesnio atsarginių žaidėjų suolelio. Mūsų ambicijos didėja su kiekvienomis laimėtomis varžybomis, todėl pirminis mūsų tikslas yra pasistengti įveikti pusfinalio barjerą, o tada jau būtų smagu ir finalą laimėti. „TG Sokol“ yra gerai sukomplektuota komanda, turinti atletiškus ir gerai besiginančius aukštaūgius, o taip pat iš toliau pataikyti galinčius žemesnio ūgio žaidėjus. Viską apibendrinant dar vertėtų pridėti tai, kad komanda kartu žaidžia nebe pirmus metus ir tai jau yra didelis pliusas. Prieš varžovus laimėti bus sunku, tačiau tai padaryti galime.”

Kiti pretendentai į finalą „Zarasai“ ir „Tores“ yra apylygiai priešininkai. Abi turi seniai susiformavusį branduolį, kelis ryškius lyderius ir neblogai veikiančią gynybą, todėl keli epizodai gali lemti varžybas ir bet kuri komanda gali išeiti į finalą.”

Raimundas Venskaitis, „MF“: „Šį sezoną „MF“ komandoje žaidžiu retai, bet manau, kad mūsų komanda tikrai galli laimėti finalo ketvertą. Komanda gana jauna, greita, atletiška. Aišku trūksta tikro „centro“, bet žaidimą kompensuojame greitomis atakomis ir aktyvia gynyba. Dauguma žaidėjų kartu žaidžia ne vieną sezoną, todėl pakankamai gerai aikštelėje jaučia vienas kitą. Mūsų komanda turi puikų įžaidėją Julių Ščipoką, kurio geri perdavimai ir prasiveržimai atveria daugiau laisvos erdvės komandos draugams. Komanda bandys laimėti finalo ketvertą, siekiame tik aukščiausių tikslų, nes kitaip neverta net eiti į aikštelę. Visos mūsų konkurentės šiame finalo ketverte turi po triką „centrą“, tokie žaidėjai šį sezoną pridaro daug bėdų mūsų komandai. Geri kovotojai dėl atšokusių kamuolių irgi gali pridaryti didelių nemalonumų. Linkiu komandai bei žiūrovams gerai praleisti laiką rungtynių metu, sieksime, kad „MF“ trofėjų lentyna būtų papildyta kuo aukštesnės vertės apdovanojimu.“


„Zarasai“

Debiutinį sezoną „Zarasai“ laimėjo 11 iš 20-ties rungtynių, aštuntfinalyje gana rimtai kovojo su čempionų titulą gynusiais „KK Išjunk šviesą“ vaikinais 81:89, tačiau „paguodos turnyro“ ketvirtfinalyje neturėjo jokių šansų žaisdami prieš „KK Alkanų“ kolektyvą (38:67 ir 54:72).

Praėjusį sezoną „Zarasų“ komandą sustabdė Andriaus Predkelio kojos lūžis. Pagrindinis ekipos gynėjas pačioje svarbiausioje sezono stadijoje patyrė sunkią traumą ir tas labai smarkiai išmušė iš vėžių 8 pergales iš eilės pasiekusius lygos naujokus.

Komandos branduolį išlaikę „Zarasai“ prieš šį sezoną pasipildė vos keliais naujokais.Daugiau patirtiesįgijusi ekipa pateko tarp 10-ties geriausių reguliaraus sezono komandų ir gali pasigirti net tuo, kad 57:52 įveikė juos smarkiai nuvertinusius čempionus. Šį sezoną be „Zarasų“ pastarająją komandą 102:66 įveikė tik „KK Riešė“.

Pirmajame etape „Zarasai“ laimėjo pusę rungtynių (3-3), antrajame tiek pat pergalių pasiekė sužaisdami 9 rungtynes (3-6). Komanda žiemą tapo Zarasuose vykusio kalėdinio turnyro nugalėtojais, o sausio 15 į dvikovą su „KK Alkanais“ nesurinko penkių žaidėjų taip įsirašydami į savo sąskaitą gana rimtai turnyrinę padėtį komplikavusį techninį pralaimėjimą.

TOP16 etape „Zarasai“ kurie turėjo 9-tą reitingą po reguliaraus sezono pralaimėjo labai svarbias rungtynes 59:62 „Burkalifa.eu“ ir kaip paaiškėjo vėliau po pergalės 90:88 prieš „ŠKK Šnapius“ šis pralaimėjimas kainavo ežerų krašto atstovams vietą „DIDŽIOSIOS“ taurės ketvirtfinalyje. TOP16 etapo grupėje savo sąlygas diktavo „KK Riešė“ kuriai Zarasų atstovai pralaimėjo 98:108 ir trečią kartą (47:88, 78:118). Komandos šokusios pagal reguliaraus sezono nugalėtojų muziką visiškai nesirūpino savo gynyba, o „Zarasai“ į savo krepšį praleidę po 86 taškus kaip bebūtų keista buvo geriausiai besiginanti šio etapo komanda visoje grupėje.

„Zarasai“ supratę, kad su geriausiais kovoti taškas į tašką jiems dar per anksti per daug nesiveržė į pagrindinio turnyro ketvirtfinalį, tačiau po to kai į „MAŽOSIOS“ turnyrą kaip nuo medžio nukrito techninį pralaimėjimą gavusi „KK Comma 313“ ežerų krašto atstovai labai neapsidžiaugė. Visgi viskas pasisuko taip, kad dar nepasibaigus sezonui subyrėję varžovai pasitraukė iš „MAŽOSIOS“ taurės turnyro ir „Zarasai“ gavę tokią dovaną į šį finalo ketvertą pateko be kovos.

Apie tai, kad komandos čia nebūtų, jeigu būtų įvykusi akistata su tyliai pasitraukusiais „rykliais“ kalbėti nesinorėtų, nes dabar kai iki sezono pabaigos komandoms likosužaisti po dvi rungtynes atrodo, kad varžovų dovana „Zarasams“ gali grįžti bumerango principu.

Komanda mėnesį neturėjo rungtynių, o tokia pertrauka bent jau pusfinalio rungtynių pradžiai tikrai gali turėti labai neigiamų pasekmių. Šį sezoną „Zarasais“ savo kelyje buvo sutikę visas galimas savo varžoves iškyrus vieną, „MF“. Su „TG Sokol“ komanda atkliose rungtynėse pasidalino po pergalę (+3 / -5), o „Tores“ pralaimėjo 39:41 pačiose pirmosiose sezono rungtynėse. Įdomu tai, kad akistata su lygoje devintą sezoną rungtyniaujančiu varžovu „Zarasams“ buvo nerezultatyviausia šį sezoną.

Komanda žino ko galima laukti iš varžovų, o turėdama gana protingą įžaidėję Andrių Predkelį gali bent teoriškai neblogai pasiruošti būsimoms kovoms, tada viską teliks įgyvendinti aikštelėje. Panašaus kalibro komandoms kokios komandos lauks finalo ketverte „Zarasai“ šį sezoną jeigu ir pralaimėdavo tai po labai atkalios kovos.

Šį sezoną „Zarasai“ pataiko po 5,17 tritaškio per dvikovą (27,76%), tačiau paskutinėse savo rungtynėse su „KK Rieše“ (98:108) bei „ŠKK Šnapiais“ (90:88) į varžovų krepšį krito po 12-ka tolimų metimų, per ankstesnes 15-ka rungtynių ši komanda pataikė daugiausiai 9 tritaškių vėlgi rungtynėse su „KK Riešę“ (78:118). Jeigu per ilgą pauzę be krepšinio „Zarasų“ tolišaudžiai ginklai nespėjo aprūdyti šios komandos puolimas turėtų veikti gerai.

Teisingiausia būtų pasakyti, kad „Zarasams“ tritaškiai metimai tikrai nėra jų gyvenimo būdas. Komanda gana sėkmingai išnaudoja aukštaūgių metimus iš vidutinių nuotuolių ir gana daug taškų renka pozicinėse atakose. Šį klubą galima išskirti kaip daugiausiai opcijų puolime turinčią „MAŽOSIOS“ taurės finalo ketverto dalyvę.

Lyginant šį ir debiutinį  ežerų krašto atstovų sezoną galima pastebėti, kad dabar  komanda daro mažiau klaidų (12,88 prieš 16,05), dažniau pažeidžia taisykles (13,06 prieš 10,60) bei labai panašiu procentu meta tritaškius (27,76 prieš 27,61). Kiti statistiniai „Zarasų“ rodikliai gerokai prastesni ir tą galima paaiškinti tuo, kad debiutinį savo zezoną komanda su TOP8 komandomis žaidė 4 dvikovas iš 20, o šį per 17-ka rungtynių dvikovų su pirmojo aštuntuko komandomis sužaidė net dešimt.

Šį sezoną „Zarasai“ turi labai universalią ir lanksčią priekinę liniją, o daugelis komandos aukštaūgių antrojoje sezono pusėje ėmė žaisti dar geriau nei tą darė sezono starte. Kęstutis Bagdanavičius komandai per 10 žaistų rungtynių rinko po 15,30 taško, atkovodavo po 9,30 atšokusius kamuolius (17,10 naud. balai). Pagrindinis komandos aukštaūgis pataikė 53,28% dvitaškių ir pagal šį rodiklį nusileido tik geriausią karjeroje sezoną žaidžiančiam Migliui Dambrauskui. Pastarasis, atletiškas žaidėjas šį sezoną rinko po 12,73 taško, atkovojo 7,07 atšokusio kamuolio ir daugelyje rungtynių net tapdavo pirmu komandos pasirinkimu renkant taškus. Puolėjas šį sezoną pataiko 31,03% tolimų metimų, tačiau jo stiprioji žaidimo pusė vis dar išlieka prasiveržimas.  Jeigu šis žaidėjas po mėnesio pertraukos išlaikys sezono pelnomų taškų vidurkį bus labai gerai, tačiau jeigu jis vėl sprogs kaip TOP16 etape (27,50 tšk., 6,50 atk. kam., 24 naud. bal.) „Zarasai“ tikrai neišvengs pasirodymo finale.Šį sezoną Miglius Dambrauskas sužaidė 15 rungtynių ir jų metu rinko vos truputį mažiau nei penktadalį komandos taškų. Įdomu tai, kad šis krepšininkas kai komanda pralaimi atkovoja daugiau kamuolių, nei tada kai komanda laimi (7,67 prieš 6,17), geresnis ir jo pelnomų taškų vidurkis taaa kai komanda pralaimi (14 prieš 10,83).

Ties Kęstučio Bagdanavičiaus ir Migliaus Dambrausko pavardėmis „Zarasų“ aukštaūgių sąrašas nesibaigia, „centrai“ Eimantas Leipus ir Andrius Steponavičius yra labai geri gynybos specialistai, tačiau turi ir savų pliusų puolime. Pirmasis renka po 7,75 taško (8,25 atk. kam.) ir yra kontaktinio krepšinio šalininkas, prieš kurį atsilaikyti „1x1“ bus sunku bet kuriam oponentui kurį jis sutiks finalo ketverte. Andrius Steponavičius demonstruoja labai panašius skaičius puolime (7,42 tšk.), tačiau mėgsta atakuoti būdamas toliau nuo krepšio ir mėgsta labai kietą gynybą (5 atk. kam.). Emocingas ir begalo kovingas žaidėjas turintis pakankamai finalinių rungtynių patirties tikrai pravers pakankamai jaunai finalo ketverto rungtynėse. Komandoje dar yra po 3,71 taško ir 3,86 atšokusius kamuolius renkantis 193 cm ūgio Mantvidas Blinstrubas, tačiau jeigu komanda išvengs komplektacijos bėdų jo vaidmuo finalo ketverte turėtų būti labai minimalus.

Kęstutis Bagdonavičius šiuo metu yra patyręs traumą, aukštaūgiui lūžo rankos pirštas, todėl galimas atvejis, kad „Zarasų“ klubas finalo ketverto rungtynėse visgi negalės disponuoti visa savo aukštaūgių grandimi.

Lengvojo krašto ir atakuojančio gynėjo pozicijoje „Zarasai“ didelio pasirinkimo neturi, todėl tikrai nenustebčiau, jeigu Miglius Dambrauskas jau pusfinalio rungtynėse bus patrauktas į „3” numerio vietą. Nominalūs šių pozicijų krepšininkai Salvijus Ragėnas ir Deividas Maconka kartais sužiba, tačiau tą daro per daug retai, kad jais komanda galėtų pasitikėti dar labiau, kažkokių atsigavimo ženklų rodo Deividas Šaltis, kuris paskutinėse šio sezono rungtynėse pasižymėjo dvigubu dubliu rungtynėse su „ŠKK Šnapiais“.

Įžaidėjo pozicijoje „Zarasai“ turi Vytautą Mackevičių, tačiau jis stokoja patirties, kas vėl gali priversti Andrių Predkelį žaisti be keitimų. Pastarasis komandos krepšininkas yra atakuojančio stiliaus žaidėjas, tačiau savo kraštiečių komandoje yra priverstas daryti ir daugiau dalykų. Jis komandoje pelno daugiausiai taškų (19,94), atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų (4,19) ir dar atkovoja po 6,63 atšokusius kamuolius. Po 15,81 naudingumo balo renkantis pagrindinis komandos gynėjas finalo ketverte tikrai sutiks pajėgių oponentų, o gynyba prieš juos tikrai pareikalaus iš jo daug jėgų. Šis žaidėjas yra neblogas metikas, tačiau kartais aikštelėje ardamas už du pritrūksta jėgų ir jo metimai dėl šios priežasties rungtynių gale skrieja pro šalį.

 Dėl traumos šį sezoną nerungtyniauja Evaldas Mackevičius (13), todėl Andrius Predkelis (24) ir likę komandos gynėjai turės paplušėti iš peties

Andrius Predkelis šį sezoną „Zarasams“ rungtynėse kuriose žaidė rinko po 33,06 procentus visų komandos taškų, keturis kartus rinko dvigubus dublius ir tiek pat kartų pelnė bent 10 taškų, atkovojo 5 atšokusius kamuolius ir dar atliko 5 rezultatyvius perdavimus (vienose rungtynėse).

Pusfinalyje „Zarasai“ žais su „Tores“ komanda ir tikrai turi labai gerus šansus prasibrauti į finalą. Lygoje antrą sezoną žaidžianti komanda privalo koncentruotis į maksimalų susikaupimą rungtynių pradžioje, nes varžovas klaidų dažniausiai neatleidžia, o po sėkmingai pasibaigusio ketvirtfinalio prieš kurį ekipa buvo nurašyta turės dar daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Salvijus Ragėnas, „Zarasai“: „Apie finalą dar negalvojame, koncentruojamės pirmiausia ties pusfinalio kova su „Tores“. Priešininkas gerai pažystamas ir įveikiamas, teko žaisti šiame ir praėjusiame sezone, pasidalinome po pergalę. Jeigu neatsilieps mėnesio atostogos be krepšinio ir komandos narių sveikata pusfinalis turėtų būti atkaklus. „TG Sokol“ – „MF“ čia manau atkaklios kovos nebus. Lengvas pasivaikščiojimas „TG Sokol“ vyrams ir kelialapis į finalą jau beveik kišenėje.

„DIDŽIOSIOS“ taurės pusfinaliai: „KK Riešė“ ir be gynybos turėtų lengvai įveikti pusfinalio barjerą įveikdami „Ginio Pajėgas“. Iš šios poros galima tikėtis dar vieno kokio nors statistikos rekordo, o ne atkaklios kovos. „Reaktoriaus smogikai – vezumalkas.lt“ – „Broliai Šaunuoliai“ manau bus pats atkakliausias pusfinalis, tikrasis SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS finalas. Kova bus atkakli, manau laimės „Broliai Šaunuoliai“.“

 

Andrius Predkelis, „Zarasai“:Šiame etape silpnų komandų tikrai nėra. Čia mums labai pasisekė, kad patekome į pusfinalį be kovos.  „Tores“ komanda dar tūrėjo iškovoti vietą pusfinalyje. Ir manau, kad jie bus tikrai labai motyvuoti ir nusiteikę kovoti iki galo.

 

Žiūrint iš savo varpinės, mes jau žaidėme šį sezoną su "Tores" ir pralošėm labai nerezultatyvias rungtynes tik poros taškų skirtumu. Tiesa, tai buvo pačios pirmos sezono varžybos. Dabar bus beveik paskutinės. Pažiūrėsime, kokia formą pademonstruos varžovai. Jie turi stiprią priekinę liniją, du gerus pirmus numerius, kurie gali tiek prasiveržti, tiek pataikyti iš toli. Mes kaip pernai, taip ir šiemet lemiamom kovom atėjus neturime pajėgiausios sudėties. Dėl piršto lūžio negalės žaisti Kęstutis Bagdanavičius. Taip pat keli žaidėjai tik išsigydę traumas, kas gali turėti įtakos jų žaidimui. Bet aš tikiu savo komanda ir žinau, kad jie ateis nusiteikę laimėti, nes nei manęs, nei komandos netenkina kitoks scenarijus.“

 


„Tores“

Šis sezonas „Tores“ komandai jau devintasis. Per visą šį laiką komanda jau yra sužaidusi 193 rungtynes ir per jas paisiekusi 119 pergalių kas sudaro 61,65 procentus žaistų rungtynių. Pastarieji trys sezononai (įskaičiavus ir šį) komandai buvo prasčiausi per visą jos istoriją. Šešis sezonus bent 61,90% rungtynių laimėjusi „Tores“ šį sezoną vėl laimėjo 55 procentus dvikovų ir po dviejų sezonų pertraukos vėl turi (40 ir 45 procentai) teigiamą pergalių – pralaimėjimų santykį. Jeigu komanda finalo ketverte pralaimės abi rungtynes jos balansas liktų 11-11, o tai leidžia sakyti, kad „Tores“ po kelių kuklesnių sezonų vėl padarė mažyti žingsnį į priekį.

„Tores“ komanda yra vienintelė per visą lygos istoriją kuriai pavyko laimėti bronzos medalius pagrindinio ir „šalutinio“ turnyro varžybose. Ekipa 2010 metais užėmė trečią vietą pagrindiniame turnyre, o 2015 m. tą patį pakartojo jau „paguodos turnyre“. „Šalutiniai“ turnyrai SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOJE startavo 2011/2012 metų sezone ir pirmojo tokio turnyro nugalėtojais tapo būtent „Tores“. Kurie po fiasko 2010/2011 metų sezono TOP16 etape po metų turėjo žengti kelis žingsnius atgal ir dar buvo neribotam laikui praradę savo puolimo lyderį Aleksandr Lipnevič, kuriam teko išgyventi kelio operaciją.

 "Tores" 2012 metais laimėjo pirmą kartą rengtą "šalutinį" SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS turnyrą

Prieš šį sezoną ekipos sudėtis visiškai nesikeitė, o iš žaidėjų kuriuos matėme pirmaisiais komandos gyvavimo metajais joje liko vos keturi žaidėjai Erikas Augūnas, Vladislav Budko, Aleksandr Lipnevič ir Marek Pščolovski.

Sezono startas „Tores“ kolektyvui buvo praščiausias per devynis metus. Komanda pirmosiose rungtynėse 41:39 palaužė pusfinalyje jų laukiančius „Zarasus“, tačiau vėliau pralaimėjo iš eilės net 5 dvikovas ir pirmą etapą baigė būdami „C“ grupės kurioje žaidė „KK Riešė“, „Negeri“, „Zarasai“, „TG Sokol“, „KK Bet Koks“ ir „Craptors“ autsaideriais (1-5). Pirmajame etape prasčiau už „Tores“ klubą pasirodė tik „MF“ (0/6) ir „Meridianas“ (0/6), kurios atitinkamai liko „B“ ir „A“ grupių dugne.

Per devynis sezonus pirmą sezono dvikovą „Tores“ laimėjo penkis kartus, tačiau per 6 pirmas rungtynes iki šio sezono visada pasiekdavo bent 3 pergales, o dažniausiai laimėdavo 4 arba 5 rungtynes.

Komplikavę savo padėtį ir užsidėję lubas „Tores“ krepšininkai antrą reguliaraus sezono etapą tęsė varžydamiesi su 11-21 vietas reitinge gavusiomis komandomis. Ten lygos senbuviams sekėsi žymiai geriau ir per 10 rungtynių buvo pasiekta net 8 pergalės. „Tores“ nesėkmes patyrė žaisdami su „Broliais Šaunuoliais“ 73:89 bei „MF“ 41:48.

Gavę 12-tą reitingo vietą „Tores“ krepšininkai TOP16 etape 84:99 pralaimėjo „KK Comma 313” bei 64:87 šalia reguliarų sezoną baigusiems „Išvien“ (13 vieta). Šis pralaimėjimas dar kartą parodė, kad ši komanda nėra pasirengusi žengti į „DIDŽIOSIOS“ taurės ketvirtfinalį, nors sezono eigoje ir pagerino savo žaidimą. TOP16 etapo finiše komanda 49:46 įveikė „DIDŽIOSIOS“ taurės finalo ketverto dalyvius „Ginio Pajėgas“, tačiau toms rungtynėms didelės reikšmės teikti nereikėtų, nes varžovas jau buvo užsitikrinęs pirmą vietą grupėje ir nebuvo tinkamai nusiteikęs dvikovai.

„Tores“ komanda visada buvo kovinga, įžeidi ir valinga. Tokia ji liko ir dabar, o tą mes geriausiai galėjome pamatyti ketvirtfinalio rungtynėse su „Burkalifa.eu“. Pirmą dvikovą „Tores“ laimėjo 77:76, tačiau varžovai vertėsi be savo lyderių Nerijaus Jozonio bei Ugniaus Stulginsko ir visus atsakymus paliko antrosioms rungtynėms. „Burkalifa.eu“ buvo poros favoritai, antrosiose rungtynėse sulaukė savo lyderių, tačiau Marek Pščolovski puikiai šioms rungtynėms paruošė savo vyrus ir jie diktavę savo sąlygas nuo pat pirmųjų rungtynių minučių nepaisant blankaus ketvirtojo kėlinio iškovojo pergalę 68:65 ir žengė į finalo ketvertą. Toks renginys komandai nebus naujiena, nes be SEKMADIENIO KREPŠINIO LYGOS ji yra dalyvavusi ir kitų turnyrų analogiškuose renginiuose.

Ketvirtfinalio serijoje su „Burkalifa.eu“ ištraukė iš rankovės triušį, tolimus metimus. Jų komanda per porą rungtynių pataikė net 22. Iki šio etapo šį sezoną komanda kartą buvo pataikiusi 8 tolimus metimus, tris kartus po 7. Būtent tolimų metimų komandai dažnai trūkdavo tam, kad jos puolimas būtų sunkiau nuspėjamas ir suteiktų daugiau laisvės baudos aikštelėje tokiems žaidėjams kaip Erikas Augūnas ar Vladislav Budko.

Ketvirtifnaliuose „Tores“ tokiu būdu rinko po 72,50 taško, kai palyginimui galima būtų pasakyti, kad ekipos pelnomų taškų vidurkis TOP16 etape buvo 65,67 taškai, o pirmajame etape tik 56,67.

Komanda gynyboje šį sezoną kaip ir ankščiau didelių sunkumų sulaukia retai, todėl tinkamai žaisdama prie varžovų krepšinį gali demonstruoti visiškai kitokio lygio krepšinį. Šį sezoną per 20 rungtynių bent 65 taškus „Tores“ praleido 11 kartų, o iš jų 7 dvikovos baigėsi pralaimėjimais. Kai „Tores“ puolime jaučiasi pakankamai gerai, pasitiki savo jėgomis kyla ir bendras rungtynių kuriose ji dalyvauna rezultatyvumo vidurkis.

Pagal efektyvumą „Tores“ lygoje užima 14-tą vietą (52,05 eff), palyginimui galima pasakyti, kad „Zarasai“ kurie yra artimiausia komandos kliūtis yra pagal šį rodiklį 16-ti.

Pagal pelnomus taškus 63,15 „Tores“ trylikti, „Zarasai“ turėdami (-0,97) taško deficita įsitaisę laipteliu žemiau. Lygos senbuviai prasčiausiai iš visų finalo ketverto komandų meta dvitaškius (42,53%), tritaškius (25,34%), tačiau pagal baudos metimus (63,44%) nusileidžia tik „MF“. Pastarasis rodiklis yra vienas aukščiausių per visą komandos istoriją (63,88%).

Prastai atakuojančiai komandai svarbu susirinkti atšokusius kamuolius netik puolime, bet ir gynyboje taip nesuteikiant antrųjų šansų varžovams. Pagal kovą dėl atšokusių kamuolių „Tores“ yra 17-ti (35,30 vid.), tačiau laipteliu aukščiau esantys „MF“ studentai sugriebia tik 0,05 kamuolio daugiau.

„Tores“ stiprybė komandinis, drausmingas krepšinis, tą puikiai parodo rezultatyvių perdavimų skaičius. Šį sezoną jų komanda atlieka vidutiniškai po 15,95 per dvikovą (7 vieta) ir šį vidurkį pasiekė pusėje savo sužaistų rungtynių. „TG Sokol“ kuri pagal šį rodiklį tarp finalo ketverto komandų yra antra lygoje dabar užima tik 14 vietą. „Tores“ komanda pagal rezultatyvių perdavimų vidurkį šį sezoną muša rekordus (iki šiol aukščiausias rodiklis 14,60 buvo užfiksuotas 2015/2016 metų sezoną).

Jeigu bičiuliškų komandų „TG Sokol“ ir „Tores“ keliai susikirs finalų dieną aikštelėje mes vienu metu pamatysime dvi komandas kurios patenka į daugiausiai kamuolių šį sezoną vagiančių kolektyvų TOP3. „KK Riešė“ perima po 15,55 kamuolio, „Tores“ po 12,40, o „TG Sokol“ po 11,75.

Blokuotais metimais ankščiau lygoje garsėjęs Erikas Augūnas 2016/2017 metų sezone blokuoja vos po 0,88 varžovų metimo ir lygoje pagal šį skaičių yra vos 22. Komandos rodiklis 1,25 yra taip pat žemoje 19-toje vietoje.  Per 9 sezonus praleistus lygoje „Tores“ komanda tokio žemo blokų vidurkio dar nėra turėjusi, o 6 sezonus fiksavo bent 2 stogų vidurkį.

„Tores“ komanda nuo visų būsimų konkurenčių smarkiai atsilieka ir pagal klaidas. Ekipa kuri dažnai perskuba su perdavimais greitajame puolime klysta po 15,55 karto ir tai leidžia jai užimti 15-tą vietą. Tarp lygoje dar dažniau klystančių komandų yra ir „KK Riešė“, tačiau rodydami į šios komandos pavadinimą „Tores“ krepšininkai vargu ar pateisins savo vaikiškas klaidas. Finalo ketverte jų laukiantys „Zarasai“ bei potencialūs finalo dienos varžovai „TG Sokol“ bei „MF“ šį sezoną klysta labai mažai ir pagal prarastų kamuolių rodiklius šiuo metu patenka į TOP4 visoje lygoje.

Dvikovos su „Zarasais“: Pusfinalyje „Tores“ laukia jauna komanda, todėl natūralu, kad jų tarpusavio susitikimų istorijoje vos keli įrašai. Šio sezono starte pergalę iškovojo „Tores“ 41:39 kurie rungtynėse rotavo net dešimt savo žaidėjų. Praėjusį sezoną (2016-04-10) pergalę 86:73 šventė „Zarasai“. „Tores“ komandai abu kartus sunkiausiai sekėsi stabdyti Kęstutį Bagdanavičių, kuris abu kartus buvo geriausias pagal EFF rodiklį (25,00 vid.). Puolėjas žaisdamas prieš „Tores“ rinko po 16 taškų ir atkovodavo po 17,50 atšokusių kamuolių.

„Tores“ komandos simboliai, legendos yra gynėjai Marek Pščolovski ir Aleksandr Lipnevič bei „centras“ Erikas Augūnas. Pastarasis krepšininkas šį sezoną renka po 16,18 naudingumo balų ir pagal šį rodiklį yra geriausias savo komandoje (tarp visų lygos žaidėjų 39 vieta). Po 10,53 taško renkantis 199 cm ūgio vidurio puolėjas atkovoja dar po 10,35 atšokusio kamuolio kas leidžia jį vadinti svarbiausiu šio sezono komandos žaidėju. Dažnai būna, kad rezultatyvumo jį lenkia komandos gynėjai, tačiau tas darbas kurį Erikas Augūnas atlieka gynyboje arba puolime nevisada patenka į statistikos radarus. Aukštaūgis stato puikias užtvaras, moka žaisti „2x2” ir jeigu jis finalo ketverto metu žais taip kaip dvikovose su „Burkalifa.eu“ (17,00 taškų, 7,00 atkovti kamuoliai, 25 naudingumo balai) jį stabdydami varžovai turės labai rimtų problemų.

Šį sezoną Eriko Augūno fiksuojamas 16,18 efektyvumo balų vidurkis yra didžiausias jo karjeroje ir antras „Tores“ komandos istorijoje jeigu skaičiuosime tų žaidėjų vidurkį kurie per sezoną žaidė bent 10 dvikovų. Praėjusį (2015/2016 m.) sezoną Nikolajus Majevskis rinko po 22, tačiau žaidė vos porą dvikovų, prieš keturis sezonus jis rinko 19,93 (14 rungtynių) ir tai tas skaičius kuris pranoksta šio sezono Eriko Augūno rodiklį.

Tarp 10 geriausių vieno iš sezonų efektyvumo balų rodiklių (skaičiuojami tik tų žaidėjų kurie žaidė bent 10 rungtynių) „Tores“ komandoje vieną kartą patenka Nikolajaus Majevskio, du kartus Viktoro Azarkovo ir net septynis kartus Eriko Augūno pavardė, kas puikiai parodo koks vertingas lygos senbuviams yra jų legendinis vidurio puolėjas.

Pagal pelnomus taškus komandoje šį sezoną pirmas Aleksandr Lipnevič, po 43,90% dvitaškių ir 27,52% tritaškių pataikantis gynėjas renka po 16,35 taško (8,10 naud. balų, 4 vieta komandoje). Debiutinį savo sezoną komandos senbuvis rinko po 21,71 taško, o didesnį nei šį sezoną pelnomų taškų vidurkį per 9 metus turėjo viso 3 kartus. Atletiškumu ir greičiu ankščiau išsiskyręs vienas iš komandos lyderių po traumos priaugo pakankamai daug svorio, todėl ilgą laiką dėl to turėjo sunkumų, prarado greitį, visgi šį sezoną Aleksandr Lipnevič kekiose rungtynėse man asmeniškai priminė tą jaunuolį kuris 2-4 lygos gyvavimo sezoną vertė rautis varžovų gynėjų plaukus. Gynėjas vėl žaidė greitai, pataikė tritaškius, perėmė daug kamuolių.

Komandos legendinis žaidėjas šį sezoną nepraleido nei vienų komandos rungtynių. O per 20 jų labai prastų rungtynių turėjo vos kelias. Tiesa tiek prieš „Ginio Pajėgas“ 49:46 (2 tšk., 1/16 metimai), tiek prieš „Zarasus“ 41:39 (2 tšk., 1/9 metimai) jo komanda laimėjo. Įdomu tai, kad abu komandos lyderiai Lipnevič ir Erikas Augūnas šį sezoną vienodai sėkmingai žaidžia ir tada kai jų komanda laimi, ir tada kai pralaimi.

 Aleksandr Lipnevič keturis metus buvo sunkiausiai sulaikomas gynėjas lygoje, tačiau jį sustabdė kojos trauma.

Kalbant apie „Tores“ komandos priekinę liniją be Eriko Augūno eilėje prie žaidimo minučių stovės tik Darek Orševski (3,50 tšk., 6,08 atk. kam.) ir Vladislav Budko (8,13 tšk. 9,53 atk. kam.). Žinant kokiomis pajėgomis pusfinalyje gali disponuoti „Zarasai“ lygos senbuvius toks trumpas aukštaūgių sąrašas turėtų kažkiek neraminti. Džiugina tik tai, kad poto kai po reguliaraus sezono finišo iš „Tores“ sudėties pradingo Vladislav Budko (neaišku ar jį pamtysime finalo ketverte) ėmė stebinti puolime Darek Orševski. Nerangus, lėtokas „4” numeris per dvi paskutines rungtynes rinko po 8,50 taško, atkovojo po 12 atšokusių kamuolių, pataikė po 2,50 tritaškio ir rinko po 15 efektyvumo balų.

Komandos pusfinalyje laukiantys „Zarasai“ būtinai turėtų įsidėmėti varžovų galima starto penketuko žaidėją, nes pirmosiose sezono rungtynėse jis į jų krepšį sumetė 9 taškus (4/6 metimai) ir dvikovą baigė su 14 efektyvumo balų (geriausias rodiklis komandoje).

Jeigu dėl man nežinomų priežasčių toliau nežais nuo kovo 12 dienos nerungtyniavęs Vladislav Budko „Tores“ komandai bus begalo sunku. Erikas Augūnas žaidžia šiemet labai gerai, jo galimas dubleris panašu, kad yra neblogos sportinės formos, tačiau varžovų pajėgos tikrai grėsmingos ir rungtynių pabaigoje tikrai pagrindiniam komandos „centrui“ gali imti trūkti jėgų, nereikėtų pamiršti ir to, kad patyręs žaidėjas dar vis prisirenka tų vadinamų vaikiškų pražangų (2,56 vid.).

Komandai finalo ketverte negalės padėti sunkusis krašto puolėjas Jaroslav Suboč, šis tvirtai sudėtas gynybinio plano žaidėjas dabar tikrai praverstų, tačiau šį sezoną žaidė vos kartą ir neįvykdė reikalavimų (nesužaidė 4 rungtynių).

Ketvirtfinalio rungtynėse „Tores“ puikiai naudojosi tuo, kad „Burkalifa.eu“ turėjo bėdų įžaisdama kamuolį, tačiau rungtynėse su „Zarasais“, „MF“ ar „TG Sokol“ tokių situacijų neturėtų būti. Komandai dabar teks dažniau slėpti savus trūkumus, nei naudotis varžovų. „Tores“ šį sezoną neturi SF pozicijos krepšininko, kuris galėtų sėkmingai pataikyti, gintis ir kovoti dėl atšokusių kamuolių. Nominaliu lengvuoju kraštu galima laikyti Eduard Bielskij, tačiau jis šį sezoną nedemonstruoja gero krepšinio ir aš nelabai įsivaizduoju jo mikro dvikovų su tokiais žaidėjais kaip Kęstutis Bagdanavičius ar Miglius Dambrauskas. Pastarieji žaidėjai dažniau žaidžia arčiau krepšio, tačiau finalo ketverte komanda tikriausiai aikštelėje laikys visus savo labiausiai patyrusius žaidėjus ir vienam iš jų vis teks nusileisti arčiau tritaškio linijos, o tai gali tapti „Tores“ gynybos pragaru.

Labai įdomi yra „Tores“ komandos gynėjų grandis, kurioje be Aleksandr Lipnevič apie kurį buvo kalbėta aukščiau dar žaidžia Marek Pščolovski, Erik Bilkevič, Viktoras Azarkovas ir Jaroslav Dombrovski. Visi „Tores“ komandos gynėjai gali sėkimgai žaisti ir „1” ir „2” numerio pozicijoje, kas leidžia komandai neįstrigti susidūrus su aktyvesne varžovų gynyba. Viktoras Azarkovas šį sezoną renka po 14,27 taško, tačiau atkovoja po 4,55 kamuolius bei atlieka daugiausiai rezultatyvių perdavimų savo komandoje (11,09 naud. bal.). Antras pagal efektyvumą komandos krepšininkas finalo ketverte labiau turėtų brangintį kamuolį, nes šį sezoną jo rodiklis kolkas yra blogiausias visoje komandoje (4,0 kld.).

Po 7,28 taško renkantis Jaroslav Dombrovski vis dar nėra stabilus metikas, tačiau šį sezoną jis jau yra nulėmęs kelių svarbių rungtynių eigą ir atrodo pamažu tampa vienu iš svarbesnių žmonių komandos rotacijoje, ko negalima pasakyti apie už jį rezultatyviau (9,50 tšk.) žaidžiantį Erik Bilkevič. Jauniausias komandos krepšininkas debiutinį sezoną lyg ir bandė įrodyti, kad gali būti svarbi komandos dalis, tačiau tarpsezonį tikriausiai neįdėjo daug darbo ir šį sezoną renka vos po 1,75 efektyvumo balus. Gynėjas per rungtynes meta po 10,67 metimo, tačiau jam pasirodžius aikštelėje komandai labai trūksta drausmės. Tikrai buvo šį sezoną ir tolių rungtynių kai jis rūpinosi ne komandos rezultatu, o tai kaip išsimesti savo metimus.

Komandos žaidimo gijas savo rankose vis dar laiko Marek Pščolovski. Komandos įdėjinis vadas renka po 6,17 taško, atkovoja po 2,83 kamuolius ir atlieka po 3,83 rezultatyvius perdavimus. Komandos įkūrėjęs šiemet švęs savo 40-ties metų jubiliejų, todėl iš jo didelių atsigavimo ženklų tikėtis neverta. Šį sezoną jis pataiko 37,11% dvitaškių ir vos 17,95% tritaškių, nors dažnai susikuria pakankamai gerų progų metimams, kaip vis dar rungtynes dažniau starto penketuke pradedančiam žaidėjui tai tikrai kuklūs skaičiai. Nereikėtų pamiršti, kad jis jau nevisada ir susitvarko su savo užduotimi gynyboje.

„Tores“ prieš dar vieną savo finalo ketvertą turi ne vieną esminį trukumą, tačiau jų komanda turėjo ir prieš dvikovą su „Burkalifa.eu“. „Zarasų“ komandai pusfinalyje žaisti su šio etapo „juoduoju arkliuku“ tikrai bus begalo sunku. Šios komandos jėga vėl turėtų būti agresyvi gynyba ties pražangos riba, kontratakos, Eriko Augūno „2x2”, jeigu komanda dar pataikys ir tolimus metimus jos šansai pateikti dar vieną, kitą staigmeną bus pakankamai geri.

 

Pridėti komentarą

Apsaugos kodas
Atnaujinti